Kaip pranešė ministerija, įstatymų paketu siūlomas įteisinti civilinio konfiskavimo institutas būtų taikomas didesnės nei 76 tūkst. eurų (2000 bazinių socialinių išmokų dydžio) vertės turtui, kuris galėjo būti įgytas iš neteisėtos veiklos ar iš neteisėtų pajamų šaltinių, neteisėtu būdu.
Įstatymo nuostatos būtų taikomos asmenims, kurie anksčiau buvo įtariamaisiais kriminalinėse ar korupcijos bylose arba buvo patekę į kriminalinės žvalgybos pareigūnų akiratį kaip galimai susiję su nusikalstamu pasauliu.
Taip pat ši priemonė galėtų būti taikoma ir tokio asmens artimiesiems, kuriems įtartinas turtas galėjo būti perleistas.
-
Siūloma leisti paprasčiau konfiskuoti su organizuotu nusikalstamumu siejamų asmenų turtą
-
Kovos su korupcija planai: kalėjimas, civilinis turto konfiskavimas, permainos viešuosiuose pirkimuose
-
S.Skvernelis: civilinis turto konfiskavimo įstatymas bus daugiau orientuotas į politikus ir valstybės tarnautojus
VRM kartu siūlo koreguoti ir baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą praturtėjimą. Ji būtų taikoma asmenims, turintiems nuosavybės teise didesnės negu 532 tūkst. eurų (14 tūlst. MGL) vertės turtą, kuris įgytas neteisėtai.
„Pataisos, visų pirma, liestų kriminalinio pasaulio atstovus bei galimai korumpuotus valstybės tarnautojus, politikus. Tai veiktų ir kaip atgrasymo priemonė“, – pranešime aiškina vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.
VRM kartu siūlo koreguoti ir baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą praturtėjimą. Ji būtų taikoma asmenims, turintiems nuosavybės teise didesnės negu 532 tūkst. eurų (14 tūkst. MGL) vertės turtą, kuris įgytas neteisėtai.
„Pataisos, visų pirma, liestų kriminalinio pasaulio atstovus bei galimai korumpuotus valstybės tarnautojus, politikus. Tai veiktų ir kaip atgrasymo priemonė“, – pranešime aiškina vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.
Komentuodamas siūlymą žiniasklaidai, ministras atkreipė dėmesį, kad įstatymų pataisos labai aiškiai apibrėžia asmenų ratą, dėl kurių turto galima pradėti tyrimą. Tai, anot jo, būtų asmenys, kurie buvo kaltinami arba tik įtariami korupcinėmis veikomis, vagystėmis, kontrabanda, prekyba žmonėmis, finansiniais nusikaltimais, taip pat organizuotų nusikalstamų grupuočių nariai.
Asmenys nebūtinai turėtų būti nuteisti – tiriamas būtų ir tų asmenų turtas, kuriems tyrimas nutrauktas dėl senaties, dėl mirties, palikus tokį turtą artimiesiems.
Ministras pabrėžė, kad dabartinis Baudžiamojo kodekso reguliavimas apsunkina teisėsaugos darbą, nes būtina įrodyti, jog turtas įgytas iš neteisėtos veiklos. Priėmus pataisas, teisėsaugai užtektų įrodyti, kad toks, galbūt neteisėtai įgytas turtas asmeniui ar jo artimiesiems priklauso, o pareiga pagrįsti turto teisėtumą tektų pačiam asmeniui.
„Kiekvienas matėme galbūt tokių filmukų, žinome istorijų, kai į Darbo biržą atvažiuoja niekur nedirbantys asmenys, bet atvažiuoja su „BMW X6“, kurio vertė prasideda nuo 70 tūkst. eurų ir niekas negali paaiškinti, iš kur jis turi turtą, iš kur taip puikiai gyvena, o gauna 200–300 eurų pašalpą“, – sakė ministras.
Iniciatyva pradėti galimai neteisėtos kilmės turto tyrimą būtų patikėta teisėsaugos institucijoms, sprendimą pradėti tyrimą dėl neteisėtos kilmės turto priimtų prokuroras. Tyrimą atliktų Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), jei turtas priklauso organizuotų nusikalstamų grupių nariams – Policijos departamentas.
Galbūt neteisėto kilmės turto tyrimas būtų atliekamas už ne ilgesnį kaip 10 metų laikotarpį iki šio turto įsigijimo.
„Net neabejoju, kad sulauksime ir pasipriešinimo, ne veltui panašios iniciatyvos stringa nuo pat 2013-ųjų. Visgi, tikiu, kad šiam Seimui užteks ryžto įtvirtinti tokį institutą – veiksmingą priemonę kovoje su korupcija ir neteisėtu praturtėjimu“, – sako E.Misiūnas.
Tikiu, kad šiam Seimui užteks ryžto įtvirtinti tokį institutą.
Pasak ministro, civilinę konfiskaciją taiko nemažai užsienio šalių. Jau yra ir tarptautinių teismų praktika, kuri leidžia iš anksto atsakyti į galimus klausimus dėl nuosavybės neliečiamumo ir kitas galbūt kilsiančias problemas.
Ministras taip pat atmeta, kad instrumentu gali būti naudojamasi ir siekiant nepagrįstai suvaržyti asmenų teises į turtą. Anot jo, esant abejonėms dėl pareigūnų veiksmų teisėtumo, juos visada galima skųsti teismui.
Įstatymo pataisos parengtos reaguojant į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atliktą tyrimą.
Pataisos bus teikiamos Vyriausybei, jas turės patvirtinti ir Seimas.
