Sekite 15min Google
Asociacijos vertinimu, išplečiant galimybes gauti kurorto statusą svarbu užtikrinti, kad išliktų aiškus jo turinys ir skirtumas tarp kurorto, kurortinės teritorijos ir didelį turistinį ar rekreacinį potencialą turinčios vietovės.
„Man atrodo, kuriamas gana pavojingas precedentas: užuot siekę, kad vietovės atitiktų kurortui keliamą kartelę, ją nuleidžiame. Juk esmė nėra tai, kiek kurortų Lietuvoje turėsime. Daug svarbiau, ką žmonėms reikš pats kurorto vardas. Jis turėtų ir toliau sietis su aukšta kurortologijos, sveikatinimo infrastruktūros ir aplinkos kokybe“, – sako Lietuvos kurortų asociacijos prezidentas Darius Jasaitis.
Mažėja reikalavimai sanatorinio gydymo infrastruktūrai
Iki šiol kurorto statuso siekiančioje vietovėje turėjo veikti ne mažiau kaip trys sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo paslaugas.
Pagal naują tvarką medicininės reabilitacijos paslaugas ir toliau turės teikti bent trys įstaigos, tačiau stacionarinės medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo paslaugų pakaks tik vienoje iš jų.
Kurortų asociacijos vertinimu, toks pakeitimas sudaro prielaidas svarbiausią kurorto medicininę funkciją sutelkti vieno paslaugų teikėjo rankose.
Asociacijos teigimu, kyla klausimas, ar vienas sanatorinio gydymo paslaugų teikėjas gali užtikrinti kurortui būdingą medicininio sveikatinimo paslaugų ekosistemą ir jos ilgalaikę plėtrą.
Vyriausybės sprendimu taip pat panaikintas reikalavimas turėti aplinkkelį arba kelius, kuriais tranzitinis krovininis transportas būtų nukreipiamas aplenkiant teritoriją.
Asociacijos vertinimu, toks sprendimas sunkiai dera su pačia kurortinės teritorijos paskirtimi – ramybe, švaria aplinka, sveikatinimu ir gamtinių išteklių apsauga.
Ragina išsaugoti kurorto kokybės standartą
Asociacijos direktorė Kristina Citvarienė tvirtina, kad dabartiniai Lietuvos kurortai ir kurortinės teritorijos savo gydymo ir sveikatinimo kompetencijas, infrastruktūrą, o kartu ir tarptautinę reputaciją kūrė dešimtmečius, todėl statuso kriterijų pokyčiai turėtų būti vertinami ilgalaikės kurortų politikos kontekste.
„Kurorto statusas negali tapti tik administraciniu ženklu, naudojamu vietovės turizmo rinkodarai. Kurorto vardas turi būti garantija, kad žmogus gaus aukšto lygio paslaugas“, – pabrėžia K.Citvarienė.
Pasak jos, kurortologijos flagmanais laikomose šalyse, tokiose kaip Vokietija, Austrija, Vengrija ir kitur, kurorto statusas yra branginamas ir suteikiamas tik atitikus aukštus reikalavimus, susijusius su gamtiniais gydomaisiais veiksniais, balneologija, medicininėmis paslaugomis ir sveikatai palankia aplinka, arba turint aiškų istorinį kurortologinį pagrindą.
Druskininkų, didžiausio ir seniausio Lietuvos kurorto, meras Ričardas Malinauskas taip pat įsitikinęs, kad Lietuva turėtų įvertinti Europos šalių patirtį ir reikalavimų kurortams kartelę kelti aukštyn.
„Jeigu norime stiprių Lietuvos kurortų, turime investuoti į jų kokybę, o ne didinti statusų skaičių. Mano nuomone, Lietuvoje turėtų būti priešinga kryptis – kuo daugiau norinčių tapti kurortais, tuo aukštesni turėtų būti reikalavimai. Tik taip kurorto vardas išliks vertingas ir Lietuvoje, ir užsienio rinkose“, – sako R.Malinauskas.
Finansavimo klausimas – neišspręstas
Asociacija atkreipia dėmesį ir į finansavimą. Jos teigimu, prieš plečiant potencialių kurortų ir kurortinių teritorijų ratą turėtų būti aiškiai atsakyta, kaip valstybė ketina finansuoti jau prisiimtus įsipareigojimus kurortų politikai įgyvendinti.
„2023 m. priimtas Kurortų ir kurortinių teritorijų darnaus vystymo įstatymas, tačiau jame numatytiems tikslams ir priemonėms įgyvendinti iki šiol nėra sukurtas finansinis pagrindas“, – akcentuoja K.Citvarienė.
Ji atkreipia dėmesį, kad kurorto statusas valstybei turėtų reikšti ne tik administracinį sprendimą, bet ir ilgalaikę politiką – kurortologinius tyrimus, gamtinių gydomųjų išteklių apsaugą, sveikatinimo infrastruktūros bei medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo stiprinimą.
„Plėtra, nenumatant papildomų priemonių ir finansavimo, kelia klausimų dėl valstybės galimybių užtikrinti jos kokybę ilgalaikėje perspektyvoje. Kurortų asociacija palaiko savivaldybių pastangas stiprinti turizmą ir investuoti į poilsio, rekreacijos infrastruktūrą. Tačiau gera turistinė vietovė dar nėra kurortas – šis statusas turi būti siejamas ir su mediciniškai pagrįstu sveikatinimu“, – primena asociacijos direktorė.
Šiuo metu Lietuvoje yra keturi kurortai – Birštonas, Druskininkai, Neringa ir Palanga – bei penkios kurortinės teritorijos – Anykščiai, Trakai, Zarasai, Ignalinos miesto Strigailiškio ir Palūšės kaimų dalių teritorijos bei Kulautuva, Kačerginės miestelių ir dalies Zapyškio miestelio teritorijos.
