Tai numatantį Vyriausybės nutarimo projektą parengė Energetikos ministerija.
„Siekiama patvirtinti Lietuvos elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos tinklais darbui sinchroniniu režimu projekto koncepciją ir jo įgyvendinimo strategines kryptis ir tikslus, taip pat nustatyti bendruosius projekto įgyvendinimo ir jo priežiūros bei koordinavimo principus“, – teigiama ministerijos dokumente.
Šių metų vasario 28 dieną Europos Sąjungos (ES) Taryboje Europos reikalų ministrai suteikė Europos Komisijai įgaliojimus Baltijos šalių vardu derėtis su Rusija ir Baltarusija dėl elektros sistemų Baltijos šalyse valdymo.
„Priimtas sprendimas ir artimiausiu metu planuojamos pradėti EK derybos leis dabartinius techninius sistemos valdymo ir rinkos veikimo principus Baltijos šalyse pagal IPS/UPS sistemos taisykles suderinti su ES Trečiojo energetikos paketo nuostatomis. Kartu tai būtų ir vienas iš pirmųjų žingsnių, siekiant sujungti Baltijos šalių elektros energetikos sistemas su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu“, – teigia Energetikos ministerija.
Teigiama, kad „Litgrid“ darbus finansuotų nuosavomis ar skolintomis lėšomis, be to, tikimasi ES ar kitos finansinės paramos.
„Litgrid“ generalinis direktorius Virgilijus Poderys žiniasklaida yra sakęs, kad jeigu sinchronizacija vyktų kartu su Rusijos Kaliningrado sritimi, ji kainuotų kelis šimtus milijonus litų, neskaičiuojant dviejų galingų antžeminių kintančios srovės linijų į Lenkiją, Estijos ir Suomijos jungčių, taip pat jungties tarp Lietuvos ir Švedijos. Anot V.Poderio, kitų atveju tektų statyti elektros keitiklius su Kaliningrado sritimi, o vienas keitiklis kainuoja apie 300-400 mln. litų.
Jei Vyriausybė pritars, Energetikos ministerija iki balandžio 30 dienos turės įsteigti Projekto priežiūros komitetą, o iki rugpjūčio 30 dienos – pateikti Vyriausybei įstatymo, reglamentuojančio projekto įgyvendinimo bendruosius principus ir reikalavimus, taip pat sudarančio teisines, finansines ir organizacines sąlygas projektui įgyvendinti, projektą.
Lietuvos elektros energetikos sistemos integravimas į Vakarų Europos tinklus yra vienas iš esminių uždavinių, siekiant šalies energetinės nepriklausomybės. Planuojama, kad Lietuva prie Europos elektros tinklų prisjungs 2020 metais.
Estijos, Latvijos ir Lietuvos elektros energetikos sistemos iki šiol sujungtos su Rusijos IPS/UPS tinklu, todėl šiuo metu elektros sistemos valdymas ir rinkos veikimas nėra suderintas su ES Trečiojo energetikos paketo reikalavimais. ES vidaus energetikos rinkos sukūrimui iki 2014 metų ir visavertei Lietuvos elektros energetikos sektoriaus integracijai į ES sistemas užtikrinti reikalinga ne tik infrastruktūros ir rinkų, bet ir sistemų valdymo integracija.
Baltijos šalių integravimas į europinę energetikos sistemą reikštų jų atsiskyrimą nuo rusiškosios.
Lietuva ir Latvija pernai susiginčijo dėl požiūrio į šį projektą. Latvijos ministras Danielis Pavlutis yra pareiškęs, kad Latvija siekia išlikti Rusijos energetikos sistemoje. Tuomet Lietuvos energetikos ministras Arvydas Sekmokas pareiškė, kad toks kaimynės poelgis trukdo Lietuvos ir Estijos siekiui įsijungti į Vakarų energetikos sistemą.
Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis šiemet vasarė pareiškė, jog Latvija nusiteikusi iš pradžių įvertinti, kokią naudą šaliai duos Baltijos valstybių elektros perdavimo tinklų sinchronizavimas su Vakarų Europa. Jis teigė, kad šalis sprendimą priims tinkamu laiku.
