Anot jo, efektyvi parama būtų pramonininkų pastaruoju metu siūlomas mokesčių mokėjimo dalinis atidėjimas, tačiau valstybės iždui stingant lėšų reikia skubiai kreiptis finansinės pagalbos į Šiaurės šalių vyriausybes, Europos Komisiją, Tarptautinį valiutos fondą, pirmadienį rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.
Analitiko teigimu, didžiąją eksporto dalį generuojančios apdirbamosios gamybos įmonės patiria didžiulių sunkumų, jų padėtis dabar yra daug blogesnė nei po Rusijos krizės. Didžiausia socialine rykšte vėl tampa nedarbas, pastaruoju metu augantis rekordine sparta.
„Įsiklausius ir į liūdnas prekybininkų bei transportininkų prognozes kyla abejonių, ar tikrai Lietuvos ekonomikos būklė daug geresnė už Latvijos ir Estijos, kurių ūkis praėjusių metų paskutinį ketvirtį susitraukė maždaug dešimtadaliu. Regis, dviženklis BVP smukimo rodiklis gresia ir mūsų šaliai“, – sakė R.Rudzkis.
Pasak jo, neigiami procesai šalies ūkyje ir pasaulio rinkose dabar rutuliojasi taip greitai, kad Vyriausybei reikia dar padidinti apsukas ir pirmiausiai atsisakyti ydingos praktikos, kai delsiama priimti svarbius sprendimus, nes remiamasi tik vėlokai gaunamais statiniais ūkio rodikliais ir ignoruojamos jų prognozės.
„Krizės sąlygomis brangi kiekviena diena, todėl smarkiai karpyti valdžios sektoriaus išlaidas ir ieškoti papildomų lėšų šaltinių reikia nedelsiant – įvykiai klostosi pagal gerokai blogesnį scenarijų, nei buvo numatytas sudarant šalies biudžetą“, – tvirtino analitikas.
