„Intensyvėjanti bendradarbiavimo retorika jokiu būdu nėra didelės meilės ar brolybės Lietuvai išraiška. Tai aiškus signalas, jog mažėjant galimybėms Rusijoje ir didėjant Kremliaus spaudimui, norima turėti bent kažkokį ES užnugarį“, – BNS ketvirtadienį sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas.
Kaip pavyzdį V.Jurkonis paminėjo Baltarusijos delsimą patvirtinti tvarką, pagal kurią pasienio 50 kilometrų ruože gyvenantys žmonės galėtų vykti į Lietuvą be vizų.
„Reikia suprasti, jog kalbame ne apie Baltarusijos – Lietuvos santykius ir juo labiau ne apie paprastesnį bendravimą tarp baltarusių ir lietuvių, o aiškius ekonominius Baltarusijos režimo interesus“, – sakė politologas.
Politikos eksperto teigimu, „artėjantis Lietuvos, o dar vėliau – Latvijos pirmininkavimas ES yra gera proga manipuliuoti kaimynėmis“.
Su Baltarusijos premjeru susitikęs Lietuvos ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius ketvirtadienį sakė laukiantis atšilimo ES ir Minsko santykiuose ir teigė, kad prie to gali prisidėti Lietuvos pirmininkavimas ES šių metų antrąjį pusmetį.
A.Butkevičiaus teigimu, šiomis dienomis Klaipėdoje viešintis Baltarusijos premjeras Michailas Miasnikovičius galėtų būti pakviestas ir į lapkritį Vilniuje vyksiantį ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimą.
Anot V.Jurkonio, didysis klausimas dėl viršūnių susitikimo yra ne Baltarusijos premjeras, o Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladimiras Makėjus, kuris yra ES sudarytame „juodajame sąraše“.
Jo teigimu, Baltarusijos atstovų kvietimas bus „iššūkis ES diplomatijai“, kuri turės „išlaikyti principinę poziciją dėl žmogaus teisių pažeidimų, politinių kalinių, žiniasklaidos apribojimų Baltarusijoje, bet tuo pačiu aiškiai parodyti, jog Europa yra atvira Baltarusijos žmonėms, o ne Baltarusijos režimui“.
„Akivaizdu, jog Baltarusijai viršūnių susitikime atstovaus oficialus asmuo, bet šalia to būtų galima surasti erdvę, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų specialaus pranešėjo dėl žmogaus teisių Baltarusijoje Miklos Harazsti pasisakymui. Tai leistų subalansuoti poziciją aiškiai parodant, jog žmogaus teisių bei demokratijos klausimai lieka Minsko-Briuselio darbotvarkėje“, – teigė jis.
Pasak V.Jurkonio, lapkričio pabaigoje vyksiančio susitikimo metu taip pat būtų galima surengti specialų renginį Baltarusijos žmogaus teisių situacijai aptarti, kuriame dalyvautų žymiausių pasaulio žmogaus teisių organizacijų vadovai ir parengtų rekomendacijas žmogaus teisių bei pilietinės visuomenės klausimais.
„Ir jas būtų galima perduoti atvyksiantiems oficialaus Minsko atstovams“, – sakė V.Jurkonis.