Sekite 15min Google
„Lifosoje“ ministras susitiks su įmonės vadovybe, aptars trąšų gamybos klausimą. Tuo pačiu klausimu praeitą savaitę lankėsi „Achemoje“, – BNS komentavo ministro patarėjas Justas Jaskonis.
Anot jo, ministras taip pat planuoja susitikti su trąšų importuotojais. Be to, dėl galimybės importuoti trąšas į Lietuvą iš Uzbekistano rugsėjo pradžioje jis kalbėsis su šalies parlamentine delegacija.
Kaip rašė BNS, praėjusių metų ataskaitoje „Lifosa“ teigė, kad jos pagrindinio produkto – granuliuotų azoto-fosforo trąšų gamybą šiais metais tikisi padidinti 3,8 proc. iki 785 tūkst. tonų (pernai – 756 tūkst. tonų), tačiau planuoja gauti 3 proc. mažiau pajamų – 587 mln. eurų.
BNS skaičiavimais, „Lifosa“ pernai pagamino 0,88 mln. tonų įvairių fosfatų trąšų – daugiau nei du kartus daugiau nei 2024 metais (0,42 mln. tonų).
Kaip rašė BNS, 2022 metų kovo 9-ąją ES paskelbus sankcijas Rusijos oligarchui Andrejui Melničenkai buvo įšaldytos „Lifosos“ sąskaitos. Dėl to įmonė keletą kartų buvo sustabdžiusi gamybą, o paskutinį kartą neveikė nuo 2023 metų gegužės iki 2024 metų birželio.
Dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą, karo Irane ir Hormuzo sąsiaurio uždarymo bei tiekimo sutrikimų smarkiai išaugo trąšų kainos, o tai daro vis didesnį spaudimą ūkininkams visoje Europoje.
Trąšos yra svarbios žemės ūkio našumui ir apsirūpinimo maistu saugumui bei sudaro 16 proc. ūkininkų gamybos sąnaudų. ES apie 30 proc. azoto ir 70 proc. fosfatų trąšų yra importuojama.
