Situacija Izraelyje įnešė neapibrėžtumo
INVL ekonomistė teigia, kad kol kas dar anksti tiksliai pasakyti, kaip pasaulį paveiks konfliktas Izraelyje, bet itin nepalankių scenarijų yra, mat naftos rinkos kainos pokyčiai pasaulio ekonomikai labai svarbūs, o „būtent kariniai konfliktai dažniausiai ir iššaukia naftos krizes.“
„Praėjusiais metais, kuomet prasidėjo Rusijos invazija į Ukrainą, buvo šiek tiek prisimerkta į Irano sankcijas ir Irano nafta pasiekė rinką ir kažkiek kompensavo naftos trūkumą rinkoje. Dabar, kuomet matome dar vieną atsivėrusį stiprų ir sudėtingą konfliktą, kiekvienas naftos ribojimas, kanalo uždarymas ar kažkoks kitas sprendimas paveikti pasaulio naftos rinką, gali turėti rimtų, tiesioginių poveikių naftos kainai, paaštrinti pasiūlos ir paklausos disbalansą ir atitinkamai per šitą netiesioginį kanalą paveikti Vakarų valstybes“, - sako I.Genytė-Pikčienė.
Be to, „šita situacija yra labai palanki Rusijai ir itin nepalanki Ukrainai“. Pabrangusi nafta Rusijai reikštų daugiau į biudžetą atitekančių pinigų, kuriais galima finansuoti vykdomą karą.
Metinė infliacija kitais metais – vos 2,5 proc.
Nors pastaraisiais mėnesiais infliacija čiuožė žemyn, bankai dar neskuba skelbti pergalės. Centrinis bankas nerimauja dėl paslaugų infliacijos, kurią didina kylančios gyventojų algos.
Auganti naftos kaina dėl kilusio konflikto taip pat gali trukdytų kovoti su infliacija: „Tie poveikiai pasklinda tiek per transportavimo kanalus, tiek ir per kitas prekes ir paslaugas. Nes nėra pridėtinės vertės grandinės, kuri apsieitų be degalų bei kitų energetikos nešėjų. Taigi dabar visų dėmesys yra nukreiptas į Artimuosius Rytus.“
INVL prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija šiemet sieks 9 proc., o kitąmet sudarys tik 2,5 proc. Tuo tarpu, vidutinis bruto darbo užmokestis šiemet išaugs 12 proc. per metus, o kitąmet – 7 proc.
Lietuvių perkamoji galia – atsities
INVL ekonomistė teigia, kad kitąmet lietuvių perkamoji galia – atsities, mat darbo rinkos pulsas išlieka aukštas, o atlyginimų augimas – spartus.
Atlyginimų augimą kitąmet skatins ir Vyriausybės sprendimai 10 proc. kelti mėnesinį minimalų darbo užmokestį, net 20 proc. padidinti neapmokestinamųjų pajamų dydį ir gerinti atlygį viešojo sektoriaus darbuotojams.
„Šie su kitų metu biudžetu tvirtinami sprendimai net ir sunkesniais laikais neleis darbo užmokesčio augimui išsikvėpti ir padės atkurti dėl infliacijos šoko nukentėjusią gyventojų perkamąją galią. Vis dėlto, dėl vangesnės paklausos ir atsitraukiant infliacinių pajamų bangai, ne visos įmonės galės išlaikyti spartų darbo užmokesčio didinimo tempą“, – tvirtina I. Genytė-Pikčienė.
Imigrantams iš Ukrainos įsiliejant į Lietuvos darbo rinką, gausėja darbo jėgos gretos. Dėl šių aplinkybių ir pavienių masinių atleidimų nuosmukį patiriančiose pramonės šakose nedarbo lygis pavasarį pašoko iki 7,6 proc., tačiau tik trumpam. Jau vasarą šis rodiklis ir vėl sugrįžo į iki pandemijos stebėtą 6 proc. lygį.
Vidutinis nedarbo lygis šiemet sudarys 6,7 proc., o kitais metais – 7 proc., prognozuoja INVL.
„Lietuvoje yra struktūrinių darbuotojų trūkumo problemų, tad susidariusį darbo jėgos pasiūlos perviršį ekonomika netrunka absorbuoti. Žinodami, kaip sunku prireikus rasti darbuotojų ir kaip ilgai kartais trunka darbo jėgos paieškos, net ir sudėtingesniais laikais darbdaviai stengiasi specialistus išlaikyti“, – teigia I. Genytė-Pikčienė.
Nepaisant lėtesnio ekonomikos vystymosi ir iššūkių kai kuriuose sektoriuose, atlyginimų augimas išlieka spartus. „Sodros“ duomenimis, vasarą darbo užmokestis per metus vidutiniškai ūgtelėjo apie 14 proc. ir jau gerokai lenkė atslūgstančios metinės infliacijos tempus.
Horizonte – BVP augimas
INVL prognozuoja, kad šiemet Lietuvos ekonomika susitrauks 0,5 proc., o kitąmet BVP turėtų augti 1,8 proc.
Po sėkmingos pastarųjų metų plėtros, Lietuvos ekonomika šiemet ir kitąmet mažina tempą ir vystysis lėčiau nei potencialiai galėtų. Skaudžiausiai pokyčius išgyvena eksportuojantys sektoriai, ypač apdirbamoji gamyba, vangesnė ir į vidaus rinką orientuotų sektorių raida.
„Kertinės Lietuvos eksporto rinkos Vakaruose prie aukštų palūkanų normų aplinkos prisitaiko palaipsniui. Po pandeminiais pinigais sulaistytų 2020-2022 m., įmonės ir gyventojai išsivysčiusiose šalyse susiduria su radikaliai kitokia ekonomine realybe. Mažėjantis likvidumas, rekordines aukštumas pasiekusios palūkanų normos, siaurėjančios kredito galimybės, kritusi investicijų ir vartojimo paklausa bei didėjantis taupymas nėra augimui palanki aplinka“, – pastebi INVL vyriausioji ekonomistė.
Pasak INVL ekspertės, dėl šių priežasčių nuo Europos Sąjungos plėtros ir importo apetito priklausomai mažai bei atvirai Lietuvos ekonomikai tenka lėtinti apsukas. Svarbiausio eksportuojančio sektoriaus – apdirbamosios gamybos – pagamintos produkcijos apimtys traukiasi nuo pernai metų pavasario, kapitalo panaudojimo lygis yra smukęs netgi žemiau nei per pirmąjį karantiną 2020 m., o sandėliuose kaupiasi pagamintos produkcijos atsargos.
