Pasak DEMUS vadovo, Europos Centrinio Banko prognozės rodo nuosaikų, bet tvarų ekonomikos augimą: 2026 m. euro zonos BVP augimas turėtų siekti apie 1,4 proc., infliacija – 1,9 proc. Baltijos šalys išsiskiria dar stipresniais rodikliais – Lietuvoje ekonomikos augimas gali viršyti 3 proc., o darbo užmokestis regione augs 5–8 proc.
Rami makroekonominė aplinka – gera žinia investuotojams
„Šiuo metu rinkose vyrauja ramesni ir labiau nuspėjami lūkesčiai. Tai – retas, bet vertingas laikotarpis, kai sprendimus galima priimti remiantis fundamentaliais veiksniais“, – pažymi Mindaugas Liaudanskas.Stabili infliacija ir nuspėjama monetarinė politika kuria palankų foną investicijoms į regiono akcijas, obligacijas bei nekilnojamąjį turtą. Nors geopolitinė įtampa niekur nedingo, investuotojų vertinimu, ji tampa labiau prognozuojama.
Palūkanos tikėtina išliks stabilios. Baltijos šalių vyriausybės skolinsis
Rinkos tikisi, kad artimiausius 12 mėnesių centriniai bankai išlaikys dabartinį palūkanų lygį. Tai reiškia, kad bus lengviau įkainoti kapitalą, o lūkesčiai dėl finansinių instrumentų kainų pokyčių bus nuosaikūs.
Ypatingą impulsą regionui suteikia Baltijos šalių fiskalinė politika gynybos srityje. Per artimiausią dešimtmetį Lietuva, Latvija ir Estija į gynybos infrastruktūrą bei susijusias programas planuoja investuoti keliolika milijardų eurų.
„Tai ne trumpalaikis sprintas, o ilgalaikis maratonas, kuris kurs paklausą obligacijoms, viešojo ir privataus sektoriaus partnerystėms bei infrastruktūros projektams“, – teigia DEMUS vadovas.
Pasaulio akcijų rinkose – augimas su rizikomis
Analitikų vertinimu, S&P 500 indeksas per ateinančius dvylika mėnesių galėtų augti apie 9 proc., tačiau pagrindiniai „žinomi nežinomieji“ išlieka: technologijų sektoriaus įverčiai, dirbtinio intelekto pervertinimo rizika, itin didelė rinkos koncentracija ir geopolitiniai veiksniai.
Šiuo metu 10 didžiausių S&P 500 bendrovių sudaro apie 40 proc. visos indekso kapitalizacijos – tai, pasak DEMUS, aiškus signalas investuotojams iš naujo įvertinti diversifikacijos strategijas.
Europos nekilnojamasis turtas pereina į atsargaus optimizmo fazę
Po sudėtingų 2025 metų Europos komercinio nekilnojamojo turto rinka rodo atsigavimo ženklus. Mažėjanti infliacija, švelnesnė monetarinė politika ir atsinaujinantis fiskalinis stimulas gerina investicinį klimatą.
Didžiausią potencialą DEMUS mato gyvenamojo NT, logistikos, viešbučių bei duomenų centrų segmentuose. Pastarųjų paklausą ypač skatina dirbtinio intelekto ir debesijos paslaugų plėtra, nors Vakarų Europoje šį sektorių riboja infrastruktūriniai iššūkiai.
Lietuvos gyvenamasis NT – tvirtas fundamentas ir 2026 metais
Lietuvos būsto rinka, pasak M.Liaudansko, išlieka viena stipriausių regione. 2025 m. šalyje buvo sudaryta daugiau nei 50 tūkst. būsto sandorių – rezultatas, istoriškai fiksuotas tik du kartus.
2026 metais paklausą papildomai skatins keli veiksniai: galimybė pasitraukti iš antros pensijų pakopos (potencialiai į rinką įnešant apie 100 mln. eurų nuosavo kapitalo) ir švelnesni pradinio įnašo reikalavimai pirmam būstui.
„Fundamentai aiškūs – Lietuvos būsto rinka ir toliau generuos patrauklią grąžą investuotojams“, – apibendrina DEMUS vadovas.
