Antradienį raudonai nusidažė visi pagrindiniai Azijos akcijų indeksai: Japonijos „Nikkei 225“ indeksas nukrito 1,11 proc., „The Asia Dow“ indeksas smuktelėjo 2,42 proc., Honkongo „Hang Seng“ indeksas – 0,29 proc., Indijos „BSE Sensex“ – 0,68 proc., „Shenzhen Stock Exchange Composite“ – 0,83 proc., „Shanghai Composite“ krito 0,01 proc.
Smuko ir Europos pagrindiniai akcijų indeksai. Europos indeksas „Stoxx Europe 600“ apie 17 valandą Lietuvos laiku buvo kritęs 1 proc., Vokietijos „Dax“ indeksas – 1,22 proc., Jungtinės Karalystės „FTSE 100“ pagrindinis indeksas smuko 1 proc., o Prancūzijos „CAC 40“ indeksas – beveik 1 proc.
Panašios tendencijos ir JAV akcijų rinkoje – naujausi ateities sandorių duomenys rodė, kad smuks visi pagrindiniai JAV akcijų indeksai. Taip ir nutiko – netrukus po atidarymo „S&P 500“ indeksas smuko 1,35 proc., o „Nasdaq“ – 1,47 proc., o „Dow Jones“ indeksas – 1,38 proc.
D.Trumpas šeštadienį įraše „Truth Social“ paskelbė, kad aštuonių NATO narių importui į JAV bus taikomi didėjantys muitų tarifai „iki tol, kol bus pasiektas susitarimas dėl Grenlandijos įsigijimo“. Pasak Trumpo, muitai įsigaliotų nuo 10 proc. vasario 1 d. ir didėtų iki 25 proc. birželio 1 d.
Nauji muitai paliestų Daniją, Norvegiją, Švediją, Prancūziją, Vokietiją, Jungtinę Karalystę, Nyderlandus ir Suomiją.
Antradienį D.Trumpas taip pat pagrasino įvesti 200 proc. muitus Prancūzijos vynui ir šampanui – pasirodžius pranešimams, kad šalies prezidentas Emmanuelis Macronas nenori jungtis prie jo vadinamosios Gazos „Taikos tarybos“.
Reaguojant į tai Paryžiaus akcijų biržoje kotiruojamos prabangos milžinės LVMH, kuriai priklauso šampanų prekės ženklai „Moët & Chandon“, „Dom Pérignon“ ir „Veuve Clicquot“ akcijos antradienį nukrito 2,2 proc.
D .Trumpas taip pat užsipuolė Jungtinę Karalystę, pavadinęs britų vyriausybės planą perduoti Čagoso salyną (vienoje iš jų yra JK ir JAV karinė bazė) Mauricijui „didele kvailyste“. Anksčiau D.Trumpo administracija buvo parėmusi JK susitarimą su Mauricijumi.
Europos lyderiai naujausius D.Trumpo grasinimus muitais pavadino „nepriimtinais“ ir, kaip pranešama, svarsto atsakomąsias priemones. Teigiama, kad Prancūzija stumia Europos Sąjungą pasitelkti stipriausią ekonominį atsakomąjį instrumentą, vadinamą „antiprievartos priemone“ (angl. Anti-Coercion Instrument).
D.Trumpas, kuris trečiadienį turėtų kalbėti Pasaulio ekonomikos forume Davose (Šveicarija), sakė sutikęs konferencijoje susitikti su Europos lyderiais ir aptarti savo planus dėl Grenlandijos.
„Bloomberg“ pastebi, kad prie nuosmukio akcijų rinkose prisidėjo ir nerimas dėl JAV Federalinės rezervų sistemos (JAV centrinio banko) nepriklausomumas ir kai kurios D.Trumpo politikos iniciatyvos, pavyzdžiui, planas JAV nustatyti viršutinę kredito kortelių palūkanų normos ribą.
Pasaulinės finansų rinkos reaguoja į D.Trumpo pareiškimus antradienį, nes pirmadienį JAV buvo nedarbo diena, todėl prekyba akcijų biržoje nevyko.
Kilo auksas ir sidabras, obligacijos
Kaip rašo „Bloomberg“, blogėjant investuotojų nuotaikoms, smarkiai išaugo saugaus prieglobsčio aktyvų paklausa: aukso ir sidabro kainos ir vėl kilo, o JAV doleris nukrito iki žemiausio lygio per dvi savaites.
Auksas antradienį pabrango daugiau nei procentu, pasiekdamas naują aukščiausią istorinę vertę – 4730 JAV dolerių už Trojos unciją, skelbia „Trading Economics“.
Gerus rezultatus demonstravo ir obligacijos. Antradienį 40 metų trukmės Japonijos obligacijų pajamingumas pakilo iki 4 proc. – tai aukščiausias lygis nuo šios emisijos pasirodymo 2007 metais. 30 ir 40 metų obligacijų pajamingumai ūgtelėjo daugiau kaip 25 baziniais punktais.
JAV iždo 30 metų obligacijų pajamingumas pakilo šešiais baziniais punktais iki 4,90 proc.
