Jų diskusija tapo puikia įžanga į konferenciją, kurioje bus išsamiai analizuojama, kaip suprasti savo investavimo tipą ir kaip pasirinkti tinkamiausią strategiją siekiant finansinės laisvės.
Du keliai į tą patį tikslą
Emilis laikosi nuomonės, kad pasyvus investavimas yra efektyviausias būdas žmogui auginti kapitalą be kasdienio streso. Jo portfelio pagrindas – indeksiniai S&P 500 fondai, kurie leidžia nuosekliai ir stabiliai kaupti kapitalą, nepraleidžiant daug laiko rinkos analizėms. „Pasyvus investavimas man reiškia discipliną, automatizaciją ir ramybę. Turiu aiškų planą, jo laikausi, o portfelį tikrinu retai – ir tai dažniausiai užtrunka kelias minutes per mėnesį“, – sako jis.
Tuo tarpu Aleksandras atstovauja kitokią filosofiją – jis nori būti aktyvus rinkos žaidėjas, gebantis ne tik prižiūrėti portfelį, bet ir išnaudoti rinkos ciklus, investuotojų psichologiją bei sentimentus. „Aš einu ten, kur nėra minios. Kai visi masiškai perka indeksinius fondus, rinka tampa per daug vienoda, ir būtent tada atsiranda galimybė lenkti vidurkį“, – pabrėžia jis.
Jo teigimu, aktyvus investavimas nėra nuolatinis lakstymas ar kasdieniai sandoriai. Kartais jų būna dešimtys per mėnesį, kartais – vos keli per kelis mėnesius. Esmė – tinkamas momentas ir nuolatinis rinkos pulsas: „Baime rinkoje visuomet laikina. Teisingai priimtas sprendimas gali likti su tavimi labai ilgai.”
Portfelių skirtumai: kodėl jie tokie skirtingi?
Emilis portfelį formuoja taip, kad jis tarnautų dešimtmečiams. Didžiąją jo dalį sudaro pasyvūs indeksiniai fondai, o likusią – investicijos į nekilnojamąjį turtą, sutelktinį finansavimą, kripto valiutas ir įmonių akcijas. Jis pripažįsta, kad didžiausia investavimo klaida buvo pradėti per vėlai ir pernelyg emocingai sureaguoti į pirmuosius portfelio svyravimus: „Pirmą kartą pamatęs 20 procentų kritimą pardaviau, nors po kelių mėnesių ta pati pozicija buvo pakilusi daugiau nei 40 procentų. Tai buvo pamoka visam gyvenimui – investicijos turi būti vertinamos ne dienomis, o metais.”
Aleksandro portfelis dinamiškesnis. Maždaug 50 procentų jo kapitalo tenka akcijoms, apie 20 – kripto valiutoms, o dar 30 procentų jis sąmoningai laiko grynaisiais, laukdamas didelių kritimų ir panikos rinkoje. Jo portfelio struktūra paremta vienu principu – būti pasirengusiam reaguoti, kai atsiranda galimybių. „Rinkoje laimi ne tas, kas daro daug, o tas, kas daro teisingai. Kartais geriausias sandoris yra jokio sandorio. Bet kai ateina laikas veikti, turi turėti parako“, – aiškina jis.
Kodėl vieni renkasi pasyvumą, o kiti aktyvumą?
Pasyvūs investuotojai dažniausiai siekia paprastumo ir nori, kad pinigai dirbtų netrukdomi. Jie renkasi investicijas, kurias galima automatizuoti, o išmaniosios telefono programėlės ar investavimo platformos leidžia tai padaryti be didelių pastangų. Emilis teigia, kad pasyvus investavimas ypač tinka žmonėms, kurie daug dirba, turi ribotą laiką, bet supranta ilgalaikio kapitalo augimo reikšmę. „Tai traukinys, kuris važiuoja be tavęs. Svarbu tik laiku įlipti ir iš jo nenulipti“, – sako jis.
Aktyvus investavimas dažniau patraukia tuos, kuriuos žavi rinkos psichologija, ekonominiai ciklai ir galimybė išnaudoti svyravimus. Aleksandro teigimu, aktyvus investavimas reikalauja ne tik žinių, bet ir charakterio: „Jei netoleruoji rizikos, jei nemėgsti nežinomybės ar emocinių bangų, aktyvus investavimas tave sudegins. Bet jeigu mėgsti analizuoti, jei patinka procesas, jis gali atnešti labai gerą grąžą.”
Klaidos, kurios formuoja mentalitetą
Abu investuotojai turi savo patirčių, kurios padėjo suformuoti jų požiūrį į investavimą. Aleksandr prisimena, kaip pardavė bitkoiną likus vos keliems mėnesiams iki jo dešimteriopo šuolio: „Tai buvo pamoka, kad kartais reikia duoti laimėti tiems aktyvams, kurie gali laimėti. Per anksti realizavus pelną, prarandi potencialą.“ Kita situacija, kurią jis prisimena su šypsena, bet ir šiandien jaučia jos pasekmes – kada vienos nakties svyravimas naftos rinkoje nulėmė didelį nuostolį, nes jis nebuvo uždėjęs stop-loss. „Tai buvo skaudi, bet reikalinga pamoka.”
Emilio patirtys kitokios. Jis pripažįsta, kad diversifikacijos nebuvimas vienoje ankstyvojoje investicijoje kainavo visą poziciją – įmonė buvo pertvarkyta, o investuotojai prarado kapitalą. „Tai buvo akivaizdi pamoka, kad net ir turint stiprią įmonę nereikia skirti per didelės dalies portfelio vienai akcijai”, – sako jis.
Kuris kelias greitesnis link finansinės laisvės?
Nors abu investuotojai siekia finansinės laisvės, jų keliai labai skirtingi. Emilis orientuojasi į pastovų portfelio augimą ir gyvenimo kokybę, Aleksandr – į dideles pasyvias mėnesines pajamas, kurias galima pasiekti per didesnę riziką ir intensyvesnį įsitraukimą.
Tačiau abu sako tą patį: svarbiausia nėra pasirinkti aktyvų ar pasyvų investavimą. Svarbiausia – suprasti save. „Strategija prasideda ne nuo instrumento, o nuo žmogaus tikslo”, – pabrėžia Aleksandras. Emilis pritaria: „Daugeliui žmonių pirmiausia reikia auginti pajamas. Kai pajamos didėja, investicijų efektyvumas išauga savaime.”
Kvietimas į konferenciją
Ši diskusija – tai tik nedidelė dalis temų, kurios bus išsamiai aptariamos Finansinės laisvės forume lapkričio 27 d. „Litexpo“. Konferencijoje dalyviai galės išgirsti ne tik apie pasyvų ir aktyvų investavimą, bet ir apie mokesčius, rizikos valdymą, projektų finansavimą, pensijų reformas ir kitus finansinius sprendimus, kurie daro tiesioginę įtaką asmeninei gerovei.
