Tai kas čia vyksta?
Po ketverių metų tylos, kai geopolitinis neapibrėžtumas, kylančios palūkanų normos ir svyravimai rinkose laikė didžiausias privačias bendroves listingavimo nuošalyje, vartai į biržą vėl atsiveria. „Goldman Sachs“ analitikai pakėlė savo 2026 m. IPO apimties prognozę iki 225 mlrd. JAV dolerių, kai anksčiau buvo planuota 160 mlrd. Jei ši prognozė išsipildytų, tai būtų absoliutus rekordas.
Tarp planuojamų debiutantų yra keletas stambių vardų, kuriuos investuotojai pažįsta iš privataus kapitalo rinkos. O tokios rinkos dalyvių lauktos įmonės kaip „Klarna“, „eToro“, „Medline“ ir kitos bendrovės jau išėjo arba ruošiasi žengti į viešąją investuotojų erdvę.
Ar rinka tam pasirengusi? Pagrindiniai rodikliai byloja, kad taip. „Goldman Sachs“ IPO barometras, matuojantis makroekonominę aplinką naujoms emisijoms, šiuo metu rodo aukštą paklausos lygį. Pirmąją prekybos dieną vidutinis IPO šiemet auga 21 proc., o tai atitinka ilgametį vidurkį ir rodo išaugusį apetitą naujiems instrumentams.
Mažmeninio sektoriaus duomenys tai patvirtina: „eToro“ pirmąją dieną sulaukė išskirtinio dėmesio, o „Klarna“ ir „Firefly Aerospace“ parodė nuolatinius mažmeninių pirkėjų srautus.
Kuo šie IPO skiriasi nuo vykusių 2021 m.?
2021-aisiais rinka išskirtinai išaugo – tada į biržą išėjo 261 bendrovė. Tačiau dauguma tų debiutų įvyko burbulo sąlygomis: pervertintos technologijų įmonės, specialios paskirties įsigijimo bendrovės (SPAC) ir prastai paruoštos emisijos. Daugelis tų akcijų vėliau žlugo.
Šiemet situacija atrodo kiek kitaip. Skaičiai kuklesni, prognozuojama apie 100 IPO per metus, kas yra labai arti istorinio vidurkio, tačiau kokybė kol kas atrodo kur kas aukštesnė. Emisijų dydžiai didesni, pirmosios dienos grąžos stabilesnės, o makroekonominė aplinka, nors ir ne tobula, atrodo stabilesnė nei 2022-2023 m.
Ką tai reiškia esamiems investuotojams?
Vienas dažniausių klausimų – ar dideli IPO „atims“ pinigus iš esamų akcijų? Ar matysime didesnius išsipardavimus senbuviuose? Atsakymas – greičiausiai ne, bent jau trumpuoju laikotarpiu.
Pasyvių fondų ir indeksinių ETFų atveju situacija šiek tiek sudėtingesnė. Jei IPO bendrovė patenka į „S&P 500“ ar „Nasdaq 100“ indeksą, fondai turės ją pirkti, kas reikš nedidelį spaudimą kitoms indekso pozicijoms. Tačiau skaičiavimai rodo, kad net ir 1 trln. JAV dolerių vertės IPO su 10 proc. apyvartos laisvu kiekiu (angl. free float) sudarytų mažiau nei 0,5 proc. indekso svorio – poveikis būtų minimalus.
Yra keletas kitų aspektų, į kuriuos verta atkreipti dėmesį. Vienas iš jų – akcininkų užrakinimo periodas. Kai IPO bus atliktas, esami investuotojai po 6-12 mėn. galės parduoti užrakintas akcijas. Istoriniai listingavimai rodo, kad stambių IPO laisvo kiekio santykis per metus išauga nuo 7 iki 45 proc., o tai reiškia, kad 2027 m. gali atnešti papildomą pasiūlą.
Kitas svarbus elementas - indeksų įtraukimo taisyklės. „Nasdaq 100“ jau priėmė naują taisyklę, leidžiančią didelėms bendrovėms patekti į indeksą penkioliktą prekybos dieną. „S&P 500“ svarsto sutrumpinti laukimo laikotarpį nuo 12 iki 6 mėn. Tai pagreitintų pasyvios paklausos srautą į naujus IPO.
DI ekosistema artėja prie biržos
2026 m. žymi ir naują etapą dirbtinio intelekto ekosistemos finansavimo istorijoje – didžiausi privatūs žaidėjai vienas po kito artėja prie listingavimo.
„SpaceX“ šią savaitę nustatė savo IPO kainą – 135 JAV dolerių už akciją ir 1,77 trln. dolerių vertė. Planuojamas debiutas „Nasdaq“ birželio 12 d. taptų didžiausiu IPO istorijoje – emisija gali siekti iki 75 mlrd. dolerių, apie tris kartus viršydama ankstesnį rekordą, kurį 2019 m. nustatė „Saudi Aramco“. 2025 m. „SpaceX“ uždirbo 18,7 mlrd. JAV dolerių pajamų, daugiausia iš „Starlink“ palydovinio interneto tinklo.
„Anthropic“ – „Claude“ AI modelio kūrėja taip pat birželio 1 d. pateikė konfidencialų IPO prašymą, praėjus vos keturioms dienoms po to, kai uždarė 65 mlrd. dolerių finansavimo raundą, pakėlusį bendrovės įvertinimą iki 965 mlrd. JAV dolerių. Taip pirmą kartą aplenkė konkurento „OpenAI“ įvertinimą (852 mlrd. JAV dolerių). „Anthropic“ tikisi listinguotis spalį. Bendrovės pajamų metinis tempas gegužę siekė apie 47 mlrd. JAV dolerių – kosminiai skaičiai penkerių metų įmonei. „OpenAI“ ruošiasi sekti iš paskos su savo konfidencialiu IPO padavimu artimiausiomis savaitėmis.
Dėka DI, į rinkas išeina ir jau gerai žinomi vardai
„Alphabet“ birželio 1 d. pranešė apie savo 80 mlrd. JAV dolerių akcijų emisijos planą. Tai tikėtinai taps didžiausiu nuosavo kapitalo pritraukimo sandoriu finansų rinkų istorijoje ir pirmoji papildoma bendrovės akcijų emisija nuo 2004 m. IPO. Žingsnis išskirtinis, nes „Google“ motininė bendrovė akcijų neplatino dvidešimt metų. Tačiau DI infrastruktūros statybos tempas tapo toks spartus, kad net „Alphabet“ milžiniški pajamų srautai nebespėja jo finansuoti, o 2026 m. kapitalo išlaidos numatytos net 180-190 mlrd. JAV dolerių, dvigubai daugiau nei 2025 m., o 2027 m. galimai jos dar augs. Prie emisijos prisijungia ir „Berkshire Hathaway“, investuojantis 10 mlrd. dolerių.
Analitikai šią bangą lygina su dot-com era, bet pabrėžia esminį skirtumą: šįkart į biržą eina ne idėjos, o bendrovės su realiais ir sparčiai augančiais pajamų srautais. Bet tai dar nereiškia, kad visos jos išliks ar bus pelningos investuotojams ilgoje perspektyvoje.
