Sekite 15min Google
Fondas buvo priverstas išparduoti beveik visas viešai prekiaujamas akcijas, kad įvykdytų kreditorių reikalavimus. Prie tokio staigaus kritimo prisidėjo ir finansinis svertas (angl. leverage), kai investuojama naudojant skolintas lėšas. Kylant rinkai jis gali padidinti grąžą, tačiau kainoms krentant nuostoliai taip pat didėja, o investuotojai gali būti priversti skubiai parduoti dalį turto. Šį portfelį vėliau įsigijo vienas didžiausių pasaulio rizikos fondų – „Citadel“.
Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad tai dar viena istorija apie dirbtinio intelekto sektorių. Mano vertinimu, tai istorija apie rizikos valdymą. Ji primena, kad net perspektyviausia investavimo idėja gali baigtis dideliais nuostoliais, jei rizika tampa didesnė, nei investuotojas gali suvaldyti.
Didžiausia investavimo klaida – pamiršti riziką
Didelė grąža visada traukia investuotojų dėmesį. Tai natūralu – visi norime, kad mūsų investicijos uždirbtų kuo daugiau. Tačiau investuojant svarbu ne tik tai, kiek galima uždirbti. Ne mažiau svarbu suprasti, kiek galima prarasti, jei rinka pasikeistų.
Dirbdama su investuotojais dažnai išgirstu klausimą, į ką šiandien verta investuoti. Tačiau kur kas rečiau žmonės klausia savęs, kokią riziką iš tiesų yra pasirengę prisiimti. Mano nuomone, būtent atsakymas į šį klausimą ilgainiui lemia sėkmingesnius investavimo sprendimus.
Nuostolius dažniausiai lemia ne neteisingai pasirinkta investicija. Jie atsiranda tuomet, kai investuotojai pernelyg pasitiki viena idėja, vienu sektoriumi ar vienu rinkos scenarijumi ir nustoja svarstyti, kas nutiktų, jei situacija pasikeistų.
„Situational Awareness“ istorija tai puikiai iliustruoja. Problema buvo ne pati investavimo kryptis. Problema buvo ta, kad fondo sėkmė tapo pernelyg priklausoma nuo vieno scenarijaus – jog dirbtinio intelekto bendrovių akcijos ir toliau sparčiai brangs. Kai rinka pasisuko kita kryptimi, ši prielaida greitai subyrėjo.
Mano patirtis rodo, kad didžiausia investavimo rizika dažnai atsiranda ne tada, kai rinkos krenta, o tuomet, kai jos sparčiai kyla. Tokiais laikotarpiais investuotojai baiminasi praleisti galimybę uždirbti, todėl sprendimus vis dažniau lemia emocijos, o ne iš anksto apgalvotas investavimo planas. Būtent tokiais momentais disciplina tampa viena svarbiausių investuotojo savybių.
Trys pamokos kiekvienam investuotojui
Ši istorija primena, kad investavimo principai nesikeičia, nepriklausomai nuo to, ar kalbame apie milijardus valdantį fondą, ar privatų investuotoją. Dėl to investuotojams verta prisiminti tris dalykus.
Pirma – gera investavimo idėja dar negarantuoja gero rezultato. Pastarųjų metų dirbtinio intelekto bumas tik dar kartą parodė, kad perspektyvus sektorius nebūtinai reiškia sėkmingą investiciją. Investuojant svarbu ne tik pasirinkti perspektyvią kryptį, bet ir įvertinti, kiek rizikos prisiimama. Net ir labai stipri investavimo idėja gali baigtis nuostoliais, jei investuotojas pernelyg pasitiki savo prognozėmis ir yra įsitikinęs, kad rinka judės tik viena kryptimi.
Antra – nė viena investicija neturėtų lemti viso portfelio likimo. Kai viena investicija ar vienas sektorius pradeda dominuoti portfelyje, rizika išauga gerokai greičiau, nei daugeliui atrodo. Diversifikacija nėra tik kuo didesnis skirtingų investicijų skaičius. Jos tikslas – užtikrinti, kad vienas nepalankus scenarijus nenulemtų viso portfelio rezultatų.
Trečia – pirmiausia galvokite ne apie pelną, o apie blogiausią scenarijų. Prieš priimdami investavimo sprendimą paklauskite savęs: ar galėčiau ramiai išlaikyti šią investiciją, jei jos vertė rytoj sumažėtų 30 ar net 50 proc.? Jei atsakymas yra „ne“, verta iš naujo įvertinti, ar pasirinkta investavimo rizika atitinka jūsų tikslus, investavimo laikotarpį ir toleranciją rinkos svyravimams.
Rinkose visada bus naujų technologijų, naujų sektorių ir naujų investavimo istorijų, žadančių išskirtinę grąžą. Tačiau investavimo principai nesikeičia. Investuotojus nuo didžiausių nuostolių dažniausiai apsaugo ne gebėjimas numatyti ateitį, o pasiruošimas tam, kad ji gali būti kitokia, nei tikėtasi. Ilgalaikę investavimo sėkmę dažniausiai lemia ne gebėjimas nuspėti kitą rinkos lyderį, o disciplina laikytis savo investavimo plano.
