Nors „Google“ rinkoje toli gražu ne naujokė, ji didžiąja dalimi buvo užklupta netikėtai, kai 2022 m. pasirodė „OpenAI“ sukurtas „ChatGPT“, primena CNN. Kaip skelbė „The New York Times“, 2022-ųjų gruodį, šiam įrankiui vos per naktį tapus hitu, „Google“ vadovybė paskelbė „raudonąjį kodą“.
Šiandien „ChatGPT“ kas savaitę turi bent 800 milijonų aktyvių vartotojų, o „Google“ DI pokalbių robotas „Gemini“ – 650 milijonų aktyvių vartotojų per mėnesį.
Visgi neseniai pristatytas naujausias „Google“ pokalbių robotas „Gemini 3“ iš karto sulaukė palankių atsiliepimų dėl gebėjimų logiškai spręsti užduotis, programuoti ir atlikti specifines funkcijas, kurios anksčiau klaidindavo DI pokalbių sistemas.
„Google“ sekasi ir kitose srityse – debesijos verslas, kadaise atsilikęs, dabar nuosekliai auga – iš dalies dėl pasaulinio DI paslaugų kūrimo šuolio ir augančios skaičiavimo galios paklausos.
Be to, atsiranda ženklų, kad auga „Google“ kuriamų specializuotų DI lustų paklausa – tai viena iš nedaugelio realių alternatyvų „Nvidia Corp.“ lustams.
„Google“, galima sakyti, visada buvo nepastebimas favoritas šiose DI lenktynėse. Tai miegantis milžinas, kuris dabar visiškai pabudo“, – „Bloomberg“ teigė „Counterpoint Research“ analitikas ir vienas įkūrėjų Neilas Shahas.
Dalį „Google“ pranašumo lemia jos veiklos mastas. Tai viena iš nedaugelio bendrovių, kuri pati kuria visą vadinamąją technologinę grandinę: ne tik siūlo DI programas, kuriomis naudojasi vartotojai, bet ir programinius modelius, debesijos infrastruktūrą bei pačius lustus.
Didėja lustų paklausa
„The Information“ duomenimis, dabar „Meta“ derasi su „Google“ dėl jos gaminamų „Tensor“ lustų įsigijimo.
Ši naujiena pirmadienį pakėlė „Google" patronuojančios bendrovės „Alphabet“ akcijų kainą. Nuo spalio vidurio „Alphabet“ rinkos vertė išaugo beveik 1 trilijonu JAV dolerių.
O per mėnesį, nuo spalio pradžios, „Alphabet“ akcijos pabrango 15 proc., iki 320 JAV dolerių.
„Google“ lustai „Tensor“, kuriuos įmonė pradėjo kurti dar gerokai prieš dabartinį DI bumą“, iš esmės skiriasi nuo „Nvidia“ gaminamų, todėl negalima jų laikyti tiesiogine alternatyva, rašo CNN.
DI lustų rinkoje dominuoja „Nvidia“, nes jos lustai galingesni ir gali būti naudojami daug platesniam užduočių spektrui. „Nvidia“ ir jos pagrindinė konkurentė „AMD“ specializuojasi grafikos procesoriuose (GPU) – tai lustai, galintys itin greitai atlikti didžiulius kiekius sudėtingų skaičiavimų.
Tuo tarpu „Google“ „Tensor“ lustai yra ASIC tipo – specialiai konkrečioms funkcijoms sukurti lustai.
Nors tiek GPU, tiek „Google“ lustai gali būti naudojami DI modeliams mokyti ir vykdyti, ASIC lustai paprastai kuriami „siauresniems darbo krūviams“ nei GPU, CNN aiškino Jacobas Feldgoise, Džordžtauno universiteto Saugumo ir kylančių technologijų centro vyresnysis duomenų tyrimų analitikas.
Be pačių lustų skirtumų, „Nvidia“ duomenų centrams siūlo išbaigtus technologinius paketus, kurie apima ne tik GPU, bet ir kitus svarbius komponentus, pavyzdžiui, tinklo lustus. „Nvidia“ taip pat siūlo programinę platformą, leidžiančią kūrėjams pritaikyti savo kodą taip, kad jų programos efektyviau išnaudotų bendrovės lustus. Net ir „Google“ yra „Nvidia“ klientė.
Tokie lustai kaip „Google“ sukurti „Tensor“ artimiausiu metu „Nvidia“ produktų nepakeis. Tačiau platesnis ASIC lustų naudojimas ir didėjanti konkurencija iš „AMD“ gali rodyti, kad įmonės ieško būdų sumažinti priklausomybę nuo „Nvidia“.
