Pasak investavimo į nekilnojamojo turto projektus platformos „InRento“ ryšių su investuotojais atstovo Deivido Urbanovičiaus, didžiausia klaida dažniausiai nėra nesėkminga investicija, o sprendimo atidėliojimas.
„Neinvestuojamas kapitalas laikui bėgant dėl infliacijos praranda perkamąją galią. Todėl svarbiau ne ieškoti tobulo laiko pradėti, nes realiai tokio momento nėra, o stengtis kuo greičiau užtikrinti, kad lėšos būtų įdarbintos ir generuotų grąžą“, – teigia D.Urbanovičius.
Vienos „teisingos“ investicijos paieška dažnai neatitinka racionalaus investavimo principų
Kita dažna klaida pasireiškia tuomet, kai priėmus sprendimą investuoti ieškoma vieno „geriausio“ varianto.
„Pradedantieji investuotojai neretai tikisi vieno aiškaus atsakymo, kur konkrečiu momentu verta nukreipti kapitalą. Tačiau praktikoje svarbiausia ne pavienė investicija, o portfelio formavimas – kapitalo paskirstymas, prisiimamos rizikos lygis ir skirtingų investicijų tarpusavio sąveika“, – teigia „InRento“ atstovas.
Tai reiškia, kad vietoje vieno sprendimo, kuriam tenka visa kapitalo dalis, racionaliau pradėti nuo kelių investicijų, paskirstant lėšas ir taip mažinant bendrą riziką.
„InRento“ užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa parodė, maždaug trečdalis Lietuvos gyventojų jau investuoja arba svarsto investuoti į nekilnojamąjį turtą. Vis dėlto investuojant savarankiškai, dažniausiai visas arba didelė dalis kapitalo nukreipiama tik į vieną objektą.
„Vienas nekilnojamojo turto objektas reiškia koncentruotą riziką. Investuotojas tampa priklausomas nuo konkrečios vietos, nuomininko ir rinkos situacijos. Todėl net ir pasirinkus patrauklią turto klasę, svarbu vertinti kapitalo paskirstymą ir investicijų diversifikavimą“, – pažymi ekspertas.
Vien grąžos dydis neapibrėžia investicijos patrauklumo
Dar viena dažna klaida – sprendimų priėmimas vertinant tik potencialią grąžą.
„Grąžos dydis savaime nėra pakankamas kriterijus. Svarbu įvertinti, kaip ta grąža generuojama, kokia yra investicijos rizika, likvidumas ir galimi neigiami scenarijai. Tik tuomet galima objektyviai vertinti sprendimą“, – teigia D.Urbanovičius.
Pasak jo, patirtį turintis investuotojas sprendimus priima vertindamas visumą, o ne vieną rodiklį.
Ne mažiau svarbus aspektas – investavimo disciplina. Net ir išanalizuotas, patraukliai atrodantis investicinis sprendimas ilgainiui gali nesukurti laukiamo rezultato, jei kapitalas investuojamas nenuosekliai ir be aiškios strategijos. Investavimas yra ilgalaikis procesas, labiau primenantis maratoną nei sprintą.
„Ilgalaikį rezultatą dažniausiai lemia nuoseklumas – periodinis investavimas, grąžos reinvestavimas ir gebėjimas laikytis pasirinktos strategijos nepaisant rinkos svyravimų“, – sako „InRento“ atstovas.
Kaip investuoti struktūruotai
Anot D.Urbanovičiaus, dalis šių klaidų kyla ne iš neatsakingumo, o iš žmogiško noro pirmąjį sprendimą priimti „teisingai“. Dėl to vis daugiau dėmesio sulaukia investavimo modeliai, kurie leidžia pradėti mažesniais žingsniais, aiškiau paskirstyti riziką ir nepalieka žmogaus vieno su visais sprendimais.
„Pradedančiajam investuotojui dažniausiai nereikia nei vieno „stebuklingo“ sprendimo, nei labai sudėtingos strategijos. Jam reikia aiškaus būdo pradėti: investuoti mažesnėmis sumomis, paskirstyti kapitalą, suprasti riziką ir turėti galimybę nuosekliai auginti portfelį. Būtent tokia struktūra ilgainiui duoda daugiau naudos nei bandymas iš karto pataikyti į vieną tobulą investiciją“, – sako ekspertas.
Dalis šių klaidų kyla iš siekio pirmąjį investicinį sprendimą priimti kuo tiksliau. Tačiau praktikoje svarbiau turėti aiškią ir įgyvendinamą investavimo struktūrą. Anot D.Urbanovičiaus, tai lemia augantį dėmesį investavimo modeliams, kurie leidžia efektyviau paskirstyti riziką ir užtikrina nuoseklų sprendimų priėmimo procesą.
Vienas iš tokių pavyzdžių – investavimo į nekilnojamojo turto projektus platforma „InRento“. Joje investuoti galima nuo 500 eurų iki kelių ar keliolikos tūkstančių eurų į vieną projektą, o kapitalą paskirstyti per kelis projektus šešiose ES šalyse. Per platformą jau sufinansuota daugiau nei 80 mln. eurų vertės projektų.
„Kai gali investuoti mažesnėmis sumomis ar diversifikuoti per kelis projektus ir rinkas, o projektų vertinimu rūpinasi patyrusi komanda, investavimas tampa ne tik prieinamesnis, bet ir racionalesnis. Tai padeda išvengti dažniausių pradedančiųjų klaidų. Be to, toks investavimas leidžia laikytis disciplinos. Investuotojams palūkanos mokamos kas mėnesį, todėl gauta grąža gali būti reinvestuojama ir taip palaipsniui didinti portfelį“, – teigia D.Urbanovičius.
Jis taip pat primena, kad investavimas susijęs su rizika prarasti dalį ar visą investuotą sumą, todėl investicijas yra rekomenduotina diversifikuoti ir investuoti atsakingai.
