Per penkerius metus fizinių asmenų finansinių priemonių sąskaitų, kuriose yra laikomos investicijos, skaičius padidėjo nuo 46,4 tūkst. iki 334,3 tūkst., o jose esančio turto vertė išaugo nuo 1,29 mlrd. iki beveik 3,92 mlrd. eurų.
Daugiau nei trečdalis viso penkerių metų finansinių priemonių sąskaitų augimo įvyko vien per 2025-uosius, kai jų skaičius padidėjo 54 proc. Aktyvių investuotojų, per metus sudariusių bent vieną pirkimo ar pardavimo sandorį, skaičius išaugo 42 proc. ir pasiekė beveik 250 tūkst.
Ketvirtadalis investuotojų valdo beveik tris ketvirtadalius turto
Pagal investuotojų skaičių Lietuvos investavimo rinką šiandien pirmiausia formuoja jaunesnė karta. Beveik pusė visų investuotojų yra jaunesni nei 35 metų, o didžiausia atskira grupė priklauso 25–34 metų amžiaus kategorijai.
Tačiau vertinant sukauptą turtą, išryškėja kitokia tendencija. 45 metų ir vyresni gyventojai sudaro tik apie ketvirtadalį visų investuotojų, tačiau jiems priklauso beveik trys ketvirtadaliai (73 proc.) viso fizinių asmenų investuoto turto.
Šie duomenys primena esminį ilgalaikio investavimo principą: investuoti dažniausiai pradedama jaunystėje, tačiau reikšmingas kapitalas sukaupiamas per laiką – nuosekliai investuojant ir leidžiant kapitalui augti. Būtent todėl šiandien augantis jaunų investuotojų skaičius leidžia tikėtis, kad ateityje augs ne tik jų sukauptas kapitalas, bet ir bendras investuojančių gyventojų skaičius.
Investicijos Lietuvoje išlieka svarbios, bet nebėra vienintelis pasirinkimas
„Investuotojo paveikslas“ atskleidžia ir kitą ryškią tendenciją: 45 proc. neprofesionaliųjų investuotojų turto tebėra investuota Lietuvos kapitalo rinkoje – šalies įmonių akcijose, obligacijose ir LR Vyriausybės vertybiniuose popieriuose. Likusi turto dalis nukreipiama į pasaulio rinkas, kur tarp populiariausių pasirinkimų išlieka „NVIDIA“, „Tesla“, „Apple“ ir „Microsoft“ – tas pats JAV technologijų akcijų ketvertas, kuris buvo populiarus ir 2024 m.
Šiemet populiariausių užsienio akcijų penketuke „Amazon“ pakeitė Vokietijos gynybos pramonės koncernas „Rheinmetall“. Šį pokytį galėjo lemti ne tik augantis dėmesys Europos gynybos sektoriui, bet ir išaugęs bendrovės žinomumas Lietuvoje, susijęs su investicijomis Baisogaloje.
Tarp ETF fondų Lietuvos investuotojai dažniausiai renkasi plačiai diversifikuotus pasaulinius fondus. Tai rodo, kad jų portfeliuose dera konservatyvumas ir ambicija – dalis turto lieka pažįstamoje Lietuvos rinkoje ir Vyriausybės vertybiniuose popieriuose, o kita nukreipiama į pasaulio rinkų lyderius. Toks derinys leidžia subalansuoti stabilumą ir augimo potencialą.
Auga pasitikėjimas profesionaliu turto valdymu
2025 m. duomenys atskleidžia ir kitą svarbų pokytį – augant investuotojų patirčiai ir sukauptam kapitalui, dalis jų vis dažniau renkasi profesionalų pagalbą. Neprofesionaliųjų klientų portfelio valdymo sutarčių skaičius per metus išaugo 46 proc. – iki 23,7 tūkst., o profesionaliai valdomo turto vertė padidėjo 45 proc. ir pasiekė 463,9 mln. eurų.
Panašus abiejų rodiklių augimo tempas leidžia manyti, kad rinkos plėtrą daugiausia lemia ne didesnės esamų klientų investicijos, o vis daugiau žmonių, nusprendžiančių patikėti savo investicijas profesionalams.
Sudarydamas portfelio valdymo sutartį investuotojas sprendimus patiki profesionaliam valdytojui, veikiančiam pagal iš anksto sutartą strategiją ir rizikos lygį. Tai vienas iš bręstančios investavimo aplinkos požymių. Ankstyvoje stadijoje žmonės svarsto, ar apskritai verta investuoti, o vėliau vis dažniau ieško būdų, kaip tai daryti efektyviau, nuosekliau ir skiriant tam mažiau laiko. Ši tendencija atspindi ne tik augantį investavimo aktyvumą, bet ir didėjantį pasitikėjimą finansų rinkos profesionalais.
Kas dešimtas aktyvus investuotojas pasirinko investicinę sąskaitą
Lietuvos banko duomenimis, 2025 m. bent vieną pirkimo ar pardavimo sandorį sudarė apie 250 tūkst. gyventojų. Tuo metu investicinę sąskaitą pirmaisiais jos metais deklaravo kiek daugiau nei 26 tūkst. žmonių – maždaug kas dešimtas aktyvus investuotojas.
Toks santykis nestebina – investicinė sąskaita Lietuvos mokesčių sistemoje dar yra naujovė – 2026-ieji tapo pirmaisiais metais, kai gyventojai ją deklaravo už 2025 m. mokestinį laikotarpį.
Kartu buvo įtvirtintas ir naujas investicijų apmokestinimo principas. Gyventojų pajamų mokestis mokamas tik tuomet, kai iš sąskaitos išimama daugiau lėšų, nei į ją buvo įnešta. Todėl investuotojams tenka įvertinti, kuris mokestinis režimas geriausiai atitinka jų tikslus, investavimo trukmę ir kada gali prireikti sukauptų lėšų.
Praktikoje pasirinkimas dažnai priklauso nuo portfelio dydžio ir investavimo įpročių. Investuotojams, kurių portfelis siekia apie 10–15 tūkst. eurų, o per metus realizuojamas pelnas sudaro kelis šimtus eurų, tradicinė vertybinių popierių sąskaita gali būti patraukli dėl 500 eurų metinės kapitalo prieaugio lengvatos. Tokiu atveju dalis ar net visas uždirbtas pelnas gali likti neapmokestintas. Investicinės sąskaitos privalumai labiau atsiskleidžia valdant 30 tūkst. eurų ar didesnius portfelius, reguliariai investuojant ir neišsiimant uždirbto pelno. Tai leidžia atidėti mokesčių mokėjimą ir didesnę pelno dalį reinvestuoti.
Taupyti dar nereiškia investuoti: ką parodė II pensijų pakopos lėšų atsiėmimas
Pagal Lietuvos banko duomenis, 2026 m. balandį net 72 proc. iš II pakopos pensijų fondų atsiimtų lėšų liko gyventojų sąskaitose bankuose ir kredito unijose.
Tai rodo, kad daliai gyventojų sprendimas pasitraukti iš kaupimo sistemos nebūtinai reiškia sprendimą šias lėšas investuoti ar išleisti. Didelė dalis kapitalo kol kas lieka laukimo režime.
Jei bent dalis šių santaupų bus nukreipta į investicijas, augs ne tik jų apimtis, bet ir investuojančių gyventojų ratas. Būtent todėl 2026-ieji parodys, kiek šios lėšos prisidės prie tolesnio kapitalo rinkos augimo.