Archeologų komanda lobį rado Karnako šventykloje – komplekse netoli Luksoro (senovėje – Tėbų). Šventykla buvo pastatyta maždaug prieš 4000 metų ir per tūkstantmečius buvo nuolat plečiama, atnaujinama ir keičiama. Šioje vietoje buvo garbinamos įvairios dievybės, tarp jų ir vyriausiasis Tėbų dievas Amonas.
Tarp radinių yra karolių, amuletų ir statulėlių, daugelis jų – auksiniai, teigiama išverstame Egipto turizmo ir vertybių ministerijos pranešime. Jie „buvo aptikti Karnako šventyklų komplekso šiaurės vakarų sektoriuje, – elektroniniu paštu „Live Science“ sakė Egipto turizmo ir antikvarinių vertybių ministerijos archeologas Abdelghaffaras Wagdy, kuris yra ir vienas iš archeologų komandos vadovų. – Įtariama, kad šioje teritorijoje buvo administracinės ir sandėliavimo patalpos.“
Vienas įspūdingiausių radinių – auksinė statulėlė, kurioje pavaizduotos viena šalia kitos stovinčios dievybės Amonas, Chonsas ir Mut. Šie dievai buvo šeima: Amonas buvo vyriausiasis Tėbų dievas, jo žmona Mut – motina deivė, o jų sūnus Chonsas – Mėnulio dievas. Visi trys dievai buvo siejami su Tėbais, o ankstesnių kasinėjimų Egipte metu irgi rasta jų atvaizdų kartu. Statulėlė galėjo būti nešiojama ant kaklo kaip amuletas, sakė A.Wagdy.
„Tėvų triada ant amuleto greičiausiai simbolizuoja atsidavimą dieviškajai Amono, Mut ir Chonso šeimai“, – svarstė A.Wagdy, pažymėdama, kad asmuo, kuriam priklausė amuletas, galėjo tikėtis gauti dievišką apsaugą.
„Auksinė Amono, Mut ir Chonso triada yra sudėtingo dizaino ir puikiai tinka Karnako šventyklai, nes ši kulto šventykla skirta šioms trims dievybėms garbinti“, – aiškino Pensilvanijos universiteto egiptologė Shelby Justl, kuri kasinėjimuose nedalyvavo. Kai kurie iš puode rastų amuletų yra wadjet amuletai – akies formos amuletai, kurie „egiptiečiams suteikė gydomąją galią ir simbolizavo atgimimą“, „Live Science“ sakė Sh.Justl, – „Buvo manoma, kad tokios formos amuletas saugo jį nešiojantį asmenį ir perduoda jam atsinaujinimo galią“.
Kodėl papuošalai buvo užkasti puode?
Neaišku, kodėl papuošalai buvo užkasti puode. „Atrodo, kad kolekcija yra tipiška reto tipo slėptuvė ar lobis, kuriame dėl neaiškių priežasčių užkasti vertingi taurieji metalai“, – elektroniniu paštu teigė Memfio universiteto (JAV) istorijos profesorius Peteris Brandas, nedalyvavęs kasinėjimuose.
A.Wagdy sakė, kad yra keletas versijų, įskaitant tą, kad papuošalai galėjo būti auka dievybėms per ritualą. Būta ir galimybių, kad jie buvo auka šventyklos iždui arba buvo paslėpti siekiant išsaugoti politinių neramumų regione metu.
„Rasti tiek daug gražiai pagamintų aukso dirbinių kartu ir vietoje, susijusioje su gyvaisiais, o ne kape, yra retas dalykas“, – pastebėjo Sh.Justl, pažymėdama, kad gali būti, jog papuošalai buvo pagaminti netoliese esančiose dirbtuvėse ir sudėti į puodą, kad nebūtų pavogti.
Juvelyrikos istorikas Jackas Ogdenas, atlikęs išsamius Egipto juvelyrikos tyrimus, bet nedalyvavęs kasinėjimų komandoje, pažymi, kad vis dėlto atrodo, jog papuošalai buvo skirti laidojimui, o ne kasdieniam nešiojimui.
„Iš nuotraukų matyti, kad aukso dirbiniai gana nedideli, todėl galima įtarti, kad tai buvo tik įkapės“, – mano J.Ogdenas. Anot jo, netoli Karnako šventyklos esančioje teritorijoje yra daug kapaviečių, todėl gali būti, kad senovės kapų plėšikai pavogė papuošalus, bet turėjo netikėtai juos paslėpti.
„Vienas iš paaiškinimų yra tas, kad tai buvo senovės kapų plėšiko laimikis, kurį jis paslėpė, kad būtų saugus, bet taip ir nepasiėmė“, – teigė J.Ogdenas. – Tam, kas visa tai tyrinėtų, būtų naudinga pabandyti išsiaiškinti, ar lūžiai ir pažeidimai galėjo atsirasti dėl ne itin švelnaus nuėmimo nuo mumijos.“
