Į Žemę artėja didelis, iki šiol nematytas asteroidas, kuris, mokslininkų teigimu, skrieja maždaug 32 000 km/h greičiu ir pirmadienį (gegužės 18 d.) praskries pro mūsų planetą arčiau nei kai kurie palydovai.
Asteroidą, pavadintą „2026 JH2“, gegužės 10 d. aptiko astronomai Mount Lemmon observatorijoje netoli Tuksono (Arizona), kurie pernai taip pat užfiksavo itin ryškią Lemmono kometą, rašo „Live Science“.
Šis kosminis objektas, vėliau patvirtintas kitų observatorijų visame pasaulyje, greičiausiai kas 3,7 metų skrieja aplink Saulę elipsine orbita, kuri jį nuneša net iki Jupiterio orbitos, rodo NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos Mažųjų kūnų duomenų bazės surinkta informacija.
„2026 JH2“ dydis siekia apie 35 metrus: jis šiek tiek didesnis už didžiausią Žemės gyvūną – mėlynąjį banginį. Dėl to šis kosminis kūnas yra panašaus masto kaip Čeliabinsko meteoritas, kuris 2013 m. įspūdingai sprogo virš Rusijos ir iki šiol yra laikomas didžiausiu į Žemės atmosferą patekusiu kosminiu objektu per beveik 120 metų.
Kiek arti jis praskries?
Pirmadienį, apie 23 val. Lietuvos laiku, „2026 JH2“ praskries virš Žemės paviršiaus maždaug 91 000 kilometrų aukštyje — tai ketvirtadalis atstumo tarp Žemės ir Mėnulio.
Dėl ribotų stebėjimų yra tam tikras neapibrėžtumas dėl tikslaus praskriejimo atstumo, tačiau mokslininkai pabrėžia, kad nėra jokios tikimybės, jog asteroidas atsitrenks į Žemę.
Artimiausio praskriejimo metu „2026 JH2" gana lengvai bus galima pamatyti naudojant gerą teleskopą arba žiūronus, skirtus dangaus stebėjimui.Tačiau jį bus galima stebėti ir internetu. „Virtual Telescope Project“, kurį vykdo astronomas Gianluca Masi, transliuos šį praskriejimą tiesiogiai – bus matomas vaizdas iš teleskopo Manciano mieste, Italijoje. Transliaciją galite stebėti ČIA.
Stebima ir daugiau didelių asteroidų
Didesni asteroidai retai praskrieja taip arti.
Kitas panašaus masto objektas, kuris priartės prie Žemės, bus asteroidas „99942 Apophis“, pramintas „Chaoso dievu“. Jis 2029 m. balandžio 13 d. praskries maždaug 32 000 km atstumu nuo Žemės — tai gali būti pakankamai arti, kad tam tikromis sąlygomis jis būtų matomas plika akimi.
Tačiau, skirtingai nei „2026 JH2“, „Apophis“ turi potencialą padaryti rimtą žalą Žemei, nes jo skersmuo viršija 340 metrų. Šiuo metu vertinant jo trajektoriją, egzistuoja nulinė tikimybė, kad „Apophis“ susidurs su Žeme, tačiau yra labai menka galimybė, kad jo orbita galėtų būti pakoreguota dėl sąveikų su kitais asteroidais per artimiausius kelerius metus. Dėl šios priežasties mokslininkai jį nuolat atidžiai stebi.
Po „Apophis“ kitas reikšmingas praskriejimas bus „miestų naikintoju“ vadinamo asteroido „2024 YR4“, kuris 2032 m. praskries pro Mėnulį ne mažesniu kaip apie 21 200 km atstumu. Šis kosminis kūnas pernai pateko į žiniasklaidos antraštes, kai laikinai buvo skaičiuojama maždaug 3 proc. tikimybė jam pataikyti į Žemę ir vėliau apie 4 proc. tikimybė, kad jis galėtų smogti Mėnuliui. Šiuo metu mokslininkai yra įsitikinę, kad „2024 YR4“ nepataikys nei į Žemę, nei į Mėnulį.
