Pasirodo, verkti nesvarumo būsenoje – ne toks paprastas užsiėmimas, o žvelgiant iš šalies atrodo labiau komiškas nei graudus.
Norėdamas pademonstruoti, kaip elgiasi ašaros nesvarumo būsenoje, C.Hadfieldas paėmė tūbelę geriamojo vandens ir išsispaudė jo į akį. Kadangi traukos TKS, galima sakyti, beveik nėra, išspausta „ašara“ visai neskubėjo nuriedėti skruostu. Tiksliau, astronauto akį gaubė masyvus „ašaros“ burbulas.
Kas būtų, jei ašarų būtų daugiau? Kanadiečių astronautas iš tūbelės į akį „ašarų“ šliūkštelėjo dar daugiau. Saujos didumo vandens burbulas maskatavosi visomis kryptimis, tačiau atsiskirti nuo akies net nemėgino. Maža to, susiruošė tekėti į kitą akį ir nosies ertmę.
Taigi jei jau akyse pradeda kauptis ašaros, astronautai naudoja rankšluostį ar bent nosinaitę.
