Astronomai pirmą kartą aptiko tiesiai iš egzoplanetos sklindančius radijo signalus

Anksčiau radijo signalai, aptikti sistemose su planetomis, nebuvo vienareikšmiškai susiejami su pačiomis planetomis – nebuvo aišku, ar jie sklinda iš planetos, ar ją supančios žvaigždės.

Šįkart signalą, kaip manoma, skleidžia egzoplanetos pašvaistė. Ji susidaro įkrautoms dalelėms sąveikaujant su atmosferos ir magnetinio lauko sąlygomis. Pašvaisčių yra ir Žemėje – tai šiaurės ir pietų pašvaistės.

Mokslininkai, naudodami Pietų Afrikoje esantį radijo teleskopų masyvą MeerKAT, 2025 ir 2026 m. keturis kartus stebėjo žvaigždę Beta Pictoris, esančią maždaug už 63,4 šviesmečio. Aplink ją žinomos trys planetos: Beta Pictoris b, c ir d.

Stebėjimų metu aptikti trumpi, pasikartojantys radijo signalų pliūpsniai, kurių bangos buvo stipriai cirkuliariai poliarizuotos – tai būdinga pašvaisčių skleidžiamai spinduliuotei.

Naudodami itin ryškius galaktikų branduolius – kvazarus – kaip atskaitos taškus dangaus žemėlapyje, tyrėjai nustatė, kad signalas su dideliu užtikrintumu sklido ne iš Beta Pictoris žvaigždės, o iš planetos Beta Pictoris b.

Signalo savybės rodo elektronų ciklotroninio mazerio nestabilumą (ECMI) – procesą, susijusį su pašvaisčių susidarymu Žemėje ir Jupiteryje. Jis taip pat suteikia informacijos apie planetos magnetinį lauką.

Tyrėjai apskaičiavo, kad Beta Pictoris b magnetinis laukas yra tūkstančius kartų stipresnis už Žemės. Tai dera su ankstesniais planetos ir jos dinamo – vidinių procesų, generuojančių magnetinį lauką – modeliais. Pasak mokslininkų, tai yra pirmasis tiesioginis egzoplanetos magnetinio lauko stiprumo matavimas.

Pašvaisčių radijo spinduliuotę gali lemti ir itin greitas planetos sukimasis: Beta Pictoris b aplink savo ašį apsisuka vos per 8–9 valandas.

Beta Pictoris b pirmą kartą aptikta 2008 m. Tai milžiniška planeta, kurios masė yra maždaug 10 kartų didesnė už Jupiterio.

Ji tapo pirmąja egzoplaneta, iš kurios aiškiai aptiktas radijo signalas.

Tyrėjai jau ieško panašių signalų kitose planetose. Jie išskyrė septynias žinomas milžiniškas egzoplanetas penkiose netoliese esančiose žvaigždžių sistemose. Naujos kartos radijo observatorijoms padidinus jautrumą maždaug 5–7 kartus, šias planetas taip pat gali būti įmanoma aptikti.

Tyrimas kol kas nepaskelbtas recenzuojamame moksliniame žurnale, tačiau yra prieinamas internete „arXiv“ platformoje.