Sekite 15min Google
Pasak „Tele2“ produkto vadovo Donato Drakicko, sukčiavimo schemos vis dažniau kuriamos taip, kad pavojingas veiksmas atrodytų kaip visiškai įprasta naršymo internete dalis.
„Žmogaus nebūtinai prašoma iš karto įvesti banko duomenis ar slaptažodį. Kartais pirmas žingsnis atrodo visai nekaltas – nuskenuoti QR kodą, paspausti vaizdo įrašo paleidimo mygtuką ar atsidaryti nemokamą transliaciją. Būtent tai ir apsunkina grėsmių atpažinimą“, – sako D.Drakickas.
QR kodas gali nuvesti į pavojingą svetainę
Viename iš liepą pastebėtų sukčiavimo atvejų buvo pasitelkti QR kodai. Vartotojui apsilankius svetainėje buvo teigiama, kad norint patvirtinti, jog jis nėra robotas, ir paleisti vaizdo įrašą reikia telefonu nuskenuoti ekrane rodomą QR kodą. Tačiau jį nuskenavus vartotojas galėjo būti nukreiptas į nesaugias svetaines, kuriose slypi kenkėjiškas turinys ar vykdomi kiti sukčiavimo scenarijai.
Šis metodas išsiskiria tuo, kad pavojingas veiksmas persikelia iš vieno įrenginio į kitą – pavyzdžiui, QR kodas parodomas kompiuteryje, o nuoroda atidaroma telefone.
„QR kodais esame įpratę naudotis kasdien, pavyzdžiui, kavinėse, todėl pats veiksmas dažnai nebekelia įtarimo. Jei nepažįstama svetainė netikėtai prašo tokiu būdu patvirtinti tapatybę ar paleisti turinį, verta sustoti ir įvertinti, ar toks prašymas apskritai logiškas“, – pažymi D.Drakickas.
Nemokamos sporto transliacijos – dar vienas masalas
Kita liepą užfiksuota taktika – netikros sporto transliacijų svetainės. Jos gali priminti įprastas platformas ir žadėti nemokamą prieigą prie rungtynių, tačiau paspaudus vartotojas gali būti nukreiptas į nesaugius puslapius.
„Tokiais atvejais išnaudojamas labai paprastas noras – kuo greičiau pamatyti tai, ko ieškai. Jei rungtynės jau prasidėjo, žmogus mažiau analizuoja, kokį puslapį atsidarė, ir greičiau spaudžia tai, kas žada transliaciją“, – sako „Tele2“ produkto vadovas.
Suklastota parduotuvė atrodo vis panašiau į tikrą
Liepą taip pat aptiktas fišingo puslapis, imitavęs „Valora“ prekės ženklą. Suklastota svetainė atkartojo tikro verslo vizualinį stilių ir galėjo sudaryti įspūdį, kad vartotojas lankosi originalioje elektroninėje parduotuvėje. Tokiuose puslapiuose žmogus gali būti viliojamas patraukliu pasiūlymu, o atsiskaitydamas – perduoti sukčiams mokėjimo kortelės ar kitus asmens duomenis.
„Suklastotas puslapis gali turėti logotipą, profesionalias nuotraukas ir atrodyti beveik taip pat kaip tikras. Todėl svarbu vertinti ne vien svetainės išvaizdą, bet ir jos adresą, kaip į ją patekote bei kokios informacijos joje prašoma“, – teigia D.Drakickas.
Beveik kas antrame įrenginyje – bent vienas incidentas
Per liepą „Tele2“ „Interneto apsauga“ užblokavo virš 107 mln. grėsmių ir neleido pasiekti 315 tūkst. kenkėjiškų domenų, svetainių ar nuorodų.
Didžiausią dalį sudarė su kenkėjiška programine įranga susijusios grėsmės, taip pat blokuota daugiau nei 85,8 mln. bandymų pasiekti į nepatikimų šaltinių sąrašus įtrauktus adresus, 47,1 mln. fišingo atvejų ir daugiau nei 6,6 mln. pažeistų interneto svetainių.
Nors bendras grėsmių skaičius, palyginti su birželiu, sumažėjo, bent vienas saugumo incidentas liepą buvo sustabdytas jau beveik 45 proc. paslaugą turinčių įrenginių.
„Tai rodo, kad su kibernetine grėsme galima susidurti atliekant visiškai įprastus veiksmus – apsiperkant, žiūrint vaizdo įrašą ar ieškant sporto transliacijos. Keičiasi pats scenarijus, tačiau tikslas išlieka tas pats – paskatinti žmogų paspausti, pateikti duomenis ar atlikti kitą neapgalvotą veiksmą“, – sako D.Drakickas.
