Nepriklausomas Vankuverio (Kanada) tyrėjas Jayanthas Chennamangalamas su kolegomis nagrinėjo, ar Mėnulyje gali būti komercinių platinos grupės metalų (platinos, paladžio, rodžio, rutenio, iridžio ir osmio), kuriuos paliko į Mėnulio paviršių atsitrenkę asteroidai.
„Šiandien astronomija užsiimame tam, kad patenkintume savo smalsumą, – sako jis, – Ji turi labai nedaug praktinio pritaikymo galimybių ir dažniausiai apmokama mokesčių mokėtojų pinigais, o tai reiškia, kad mokslinių tyrimų finansavimas priklauso nuo vyriausybės politikos malonės. Jei galėsime pelningai panaudoti kosmoso išteklius – tiek Mėnulyje, tiek asteroiduose – privačios įmonės investuos į Saulės sistemos tyrimus.“
Tyrėjų komanda sumodeliavo Mėnulio kraterių, kuriuos, kaip manoma, sukūrė metaliniai asteroidai, dalį, šių asteroidų, turinčių pakankamą platinos grupės metalų koncentraciją, skaičių ir tai, kiek iš jų galėjo atsitrenkti į Mėnulį pakankamai mažu greičiu, kad paliktų reikšmingų liekanų. Jie nustatė, kad iš maždaug 1,3 mln. kraterių Mėnulyje, kurių skersmuo didesnis nei kilometras, beveik 6500 buvo padaryti asteroidų, turinčių komercinės platinos.
Tai reiškia, kad Mėnulyje gali būti „daug daugiau kraterių su rūdos turinčių asteroidų liekanomis, nei prieinamų rūdos turinčių asteroidų“, – sako J.Chennamangalamas. Apytiksliais skaičiavimais, jo nuomone, Mėnulio krateriuose gali būti 1 trilijono JAV dolerių vertės platinos ir kitų metalų, kuriuos galima išgauti.
