Socialiniuose tinkluose kilo diskusija, ar dėl kvėpavimo problemų nėra kaltos į Lietuvą atpūstos dulkės iš Sacharos dykumos.
„Facebook“ grupė „Orai ir klimatas Lietuvoje“ įkėlė meteorologinio palydovo „Meteosat-12“ nuotrauką ir ją pakomentavo.
„Galite matyti, jog mūsų šalį ir visą regioną dengia balkšva plėvelė. Tai jau anksčiau minėtos Sacharos dulkės. Gerai, kad daugelis jų labai smulkios ir kybo aukštai atmosferoje. Remiantis dabartiniais skaičiavimais, oro tarša nėra tokia bloga kokia galėtų būti. Tarša kietosiomis dalelėmis – vidutinė, didesniuose miestuose gali būti ir didesnė (deja, oro kokybę stebinčių stotelių Lietuvoje turime nedaug). Per savaitgalį daug kur palis, oro kokybė pamažu pagerės“, – skelbia orų stebėtojai.
Visgi mokslininkai linkę jautresnių plaučių žmonių bėdas priskirti ne „importinėms"‘ dulkėms, o žiedadulkėms.
„Kai kurie žmonės teigia, kad jau kurį laiką jaučiasi prastai. Žinokite, kad tai greičiausiai ne dėl iš toli atkeliavusių dulkių, o dėl turimos alergijos žiedadulkėms (arba staigių oro temperatūros šuolių), kurių sausame ore dabar labai daug. Kai kurie dėl to suserga šienlige, – rašoma „Orai ir klimatas Lietuvoje“ puslapyje. – Šiandien daugiausia fiksuojama alksnio ir beržo žiedadulkių. Jų paprastai nepamatysite, bet turintys automobilius (ar valantys namų langus) gali pastebėti gelsvas-žalsvas žiedadulkes. Po lietaus balose irgi tai galima pamatyti. Alergijų neturintiems žmonėms jokio poveikio neturėtų būti.“
Lietuvos geologijos tarnyba paaiškino, kaip minėtos dulkės susidarė
„Į Lietuvą atkeliaujančios Sacharos dulkės – tai ne tik trumpalaikis atmosferos reiškinys, bet ir geologinės bei klimatinės sąveikos rezultatas, jungiantis skirtingus žemynus. Šios smulkios mineralinės dalelės susiformavo iš senovinio megaežero Čado (angl. Mega-Chad) dugno nuosėdų – šis milžiniškas ežeras maždaug prieš 5–7 tūkst. metų plytėjo dabartinio Čado teritorijoje ir galėjo užimti net 400 tūkst. kv. km – beveik tiek, kiek šiandien užima visa Prancūzija“, – sako Lietuvos geologijos tarnybos specialistai.
Ilgainiui dėl klimato pokyčių ežeras išdžiūvo, o jo dugnas virto dykuminga lyguma. Ypač daug smulkių nuosėdų susikaupė Bodelės įduboje, iš kurios, veikiant sausrai ir stipriems vėjams, šios dalelės lengvai pakyla į atmosferą. Palankiomis meteorologinėmis sąlygomis jos nukeliauja net tūkstančius kilometrų – iki Europos, įskaitant ir Lietuvą.
Į Lietuvą atnešamos Sacharos dulkės yra įvairių mineralų mišinys – jose aptinkama kvarco, geležies ir aliuminio oksidų, molio dalelių, kalcio junginių ir kitų komponentų. Tai ne šiaip dulkės – tai milijonus metų skirtingo klimato ir aplinkos sąlygomis formavęsi mikrofragmentai, kuriuos dabar perneša pasauliniai atmosferos srautai. Šis reiškinys vadinamas aeoliniu procesu – kai vėjas tampa geologiniu veiksniu, gebančiu pernešti medžiagas per žemynus.
Nors Lietuvoje Sacharos dulkės dažniausiai siejamos su trumpalaikiu oro kokybės pablogėjimu, pasaulyje jos turi ir daug didesnį poveikį. Vienas ryškiausių pavyzdžių – Amazonės atogrąžų miškai, kurių dirvožemis labai senas ir skurdus. NASA ir kiti mokslininkai nustatė, kad būtent Sacharos dulkės, perneštos per Atlantą, atneša fosforo ir kitų maistinių medžiagų, pamaitinančių miško ekosistemą. Šios dulkės veikia tarsi natūralios, geologiškai susiformavusios trąšos.
Dulkės stebimos naudojant palydovinius vaizdus – tokie duomenys leidžia numatyti, kur ir kada dulkės pasieks Europą. NASA ir Europos kosmoso agentūros palydovai (pvz., MODIS, Sentinel-5P) fiksuoja dulkių debesis ir jų koncentraciją ore.
