El Ninjo yra šiltoji daugiamečio natūralaus klimato ciklo fazė, galinti dar labiau sustiprinti temperatūrų kilimą visame pasaulyje. Klimato ciklas El Niño atsiranda tada, kai sutrinka įprasta Ramiojo vandenyno atmosferos cirkuliacija. Įprastomis sąlygomis pasatai pučia iš rytų į vakarus ir stumia šiltą paviršinį vandenį nuo Pietų Amerikos krantų Australijos link. Dėl to vakarinėje Ramiojo vandenyno dalyje kaupiasi šiltesnis vanduo, o rytinėje – prie Pietų Amerikos – vanduo būna vėsesnis.
El Niño metu šie vėjai susilpnėja arba visai nutrūksta. Tuomet šiltas vanduo ima plūsti atgal į rytinę Ramiojo vandenyno dalį, Pietų Amerikos krantų link. Dėl to labai padidėja paviršiaus temperatūra šioje vandenyno dalyje, o tai turi poveikį globaliems atmosferos procesams. Nauja prognozė rodo, kad šiemet besiformuojantis El Ninjo gali tapti stipriausiu kada nors užfiksuotu šio tipo klimato reiškiniu.
Europos vidutinės trukmės orų prognozių centro (ECMWF) duomenimis, jūros paviršiaus temperatūra svarbiame centrinės pusiaujo Ramiojo vandenyno regione iki gruodžio gali pakilti 3 laipsniais Celsijaus virš vidurkio. Kai kurie scenarijai rodo, kad temperatūros anomalija galėtų viršyti ir 4 laipsnius Celsijaus virš vidurkio.
Nauji anomalijų rekordai
Jei prognozė pasitvirtintų, šių metų El Ninjo būtų gerokai stipresnis už ankstesnius rekordiniais laikytus 2015–2016 ir 1997–1998 metų reiškinius. Per ankstesnius du rekordinius El Ninjo reiškinius temperatūra Niño 3.4 regione buvo pakilusi 2,3 laipsnio Celsijaus virš vidurkio. Šis indeksas naudojamas jūros paviršiaus temperatūros anomalijoms centrinėje pusiaujo Ramiojo vandenyno dalyje vertinti.
„Šiuo metu beveik visi scenarijai viršija +3 °C ribą, o dalis aukščiausių prognozių siekia daugiau nei +4 °C“, – socialiniame tinkle „X“ rašė meteorologas ir „The Washington Post“ pasaulio orų apžvalgininkas Benas Nollas. Pasak jo, ši prognozė rodo galimai stipriausią El Ninjo per visą stebėjimų istoriją.
El Ninjo–Pietų osciliacija (ENSO) yra natūralus Ramiojo vandenyno klimato ciklas. Jis svyruoja tarp šiltesnės El Ninjo ir vėsesnės La Ninja fazės, o tarp jų pasitaiko neutralių laikotarpių.
El Ninjo metu centrinėje ir rytinėje Ramiojo vandenyno dalyje pakyla jūros paviršiaus temperatūra. Tai gali susilpninti arba pakeisti pasatų kryptį ir sutrikdyti įprastus temperatūros bei kritulių pasiskirstymo modelius įvairiose pasaulio dalyse.
Paskutinis El Ninjo reiškinys tęsėsi nuo 2023 metų birželio iki 2024 metų balandžio. Jis dar labiau įkaitino jau šylantį pasaulį, o 2024-ieji tapo karščiausiais metais per visą stebėjimų istoriją.
Tais metais pirmą kartą buvo peržengta ir 1,5 laipsnio Celsijaus atšilimo riba. Mokslininkai įspėja, kad jį viršijus klimato kaitos padariniai gali tapti dar pavojingesni. Ankstesni El Ninjo reiškiniai turėjo didelį poveikį pasaulio žemės ūkiui. Tyrimuose jie siejami su badmečiais Europoje, pilietinių konfliktų protrūkiais tropiniuose regionuose, taip pat sausromis, potvyniais ir miškų gaisrais įvairiose pasaulio dalyse.
Šių metų El Ninjo formuojasi tuo metu, kai pasaulyje jau išaugęs maisto stygius, kurį dar labiau didina karas Irane. Birželio 2-ąją paskelbtame atnaujinime Pasaulinė meteorologijos organizacija (WMO) įspėjo, kad El Ninjo turi 80 proc. tikimybę susiformuoti iki rugsėjo ir 90 proc. tikimybę – iki lapkričio. Organizacija taip pat paragino valstybes ruoštis galimai stipriam šio reiškinio poveikiui.
„Mokslas aiškus: El Ninjo artimiausiais mėnesiais priartės prie mūsų slenksčio. Pasaulis turi tai vertinti kaip skubų perspėjimą“, – vaizdo pareiškime sakė Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas.
Nors El Ninjo susiformuotų ir be žmogaus sukeltos klimato kaitos, A.Guterresas pabrėžė, kad šis reiškinys dar labiau įkaitins jau pavojingai šylantį pasaulį.
„El Ninjo sąlygos pils žibalą į šylančio pasaulio ugnį. Poveikis bus dar stipresnis, pasieks dar toliau ir niokojančiu greičiu kirs valstybių sienas“, – sakė jis.
Pasak A.Guterreso, vienintelis veiksmingas atsakas į tokią grėsmę yra krizės mastą atitinkantys klimato veiksmai: priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas, spartesnis perėjimas prie atsinaujinančios energijos, pažeidžiamiausių žmonių apsauga ir visiems prieinamos ankstyvojo perspėjimo sistemos
