Vieta turnyrinėje lentelėje visada svarbu, tačiau tikrasis rezultatas – vis daugiau jaunų žmonių praktiškai išmoksta kovoti su netikėtais iššūkiais ir atakomis virtualioje erdvėje.
„Cyber Sprint“ iššūkio įspūdžiai ir emocijos jau rimsta, tačiau NKSC kartu su partneriais pradėjo naują veiklą – „Kibernetinį maratoną“ skirtą 15–19 metų moksleiviams. Tai ne tik mokyklų varžytuvės, bet ir unikali galimybė mokiniams individualiai išbandyti savo žinias bei ugdyti kibernetinio saugumo gebėjimus.
„Kibernetinis maratonas“ truks visus mokslo metus – nuo spalio iki kitų metų pavasario. Jo metu NKSC partneriai – Kauno technologijos universitetas (KTU), Vilniaus universitetas (VU) ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VilniusTech) – supažindins gimnazistus su pagrindiniais kibernetinio saugumo principais, pristatys programavimo naujoves ir praktinius sprendimus.
Kibernetinio saugumo pagrindas – sąmoningumas.
NKSC direktoriaus pavaduotoja Agnė Ignatavičienė pabrėžia, kad tokios iniciatyvos itin vertingos mokyklinio amžiaus vaikams: „Kibernetinio saugumo pagrindas – sąmoningumas. Jei jaunuoliai supranta, kaip veikia technologijos, jie atsakingiau elgiasi internete. Tokios iniciatyvos ne tik suteikia žinių, bet ir skatina smalsumą, lavina kritinį mąstymą. Mums svarbu, kad moksleiviai išmoktų nebijoti naujų iššūkių, gebėtų bendradarbiauti ir kartu ieškoti sprendimų. Tai įgūdžiai, reikalingi ne tik kibernetiniame saugume, bet ir bet kurioje ateities profesijoje.“
Pasak jos, NKSC imasi tokių iniciatyvų, nes mato jų kuriamą pridėtinę vertę jaunimui ir visai visuomenei.
Sprintas virto maratonu
Kaip galima įvertinti pirmą kartą organizuotą „Cyber Sprint 2025“? Povilas Klėgeris, NKSC Partnerysčių ir kompetencijų stiprinimo departamento Kompetencijų ugdymo skyriaus atstovas, pasakoja: „Pirmaisiais „Cyber Sprint“ metais tikslas buvo surinkti nacionalinę jaunimo komandą, kuri vyktų į Europos kibernetinio saugumo iššūkį Varšuvoje. Antra svarbi užduotis – suaktyvinti jaunimo bendruomenę ir motyvuoti ją įsitraukti į tokias veiklas ateityje. Būtent dėl to sprintas palaipsniui virto maratonu.“
Pasak jo, pirmame „Cyber Sprint“ etape dalyvavo 44 jaunesnės grupės (15–21 m.) ir 114 vyresnės grupės (iki 25 m.) atstovų.
„Svarbu suprasti, kad tai visiškai nauja iniciatyva, susijusi su sąlyginai maža bendruomene Lietuvoje. Visuomenės reakcija iki šiol teigiama. Svarbiausia, kad renginys paskatino pavienius ekspertus jaunimo rate ir net motyvuotus moksleivius burtis į bendruomenę“, – įsitraukimu džiaugėsi P. Klėgeris.
Tai visiškai nauja iniciatyva, susijusi su sąlyginai maža bendruomene Lietuvoje.
Šios iniciatyvos tikslas – užauginti stiprią kibernetinio saugumo jaunimo bendruomenę, kuri ne tik atrastų savo vietą šioje srityje, bet ir prisidėtų prie nacionalinių projektų įgyvendinimo, apie kuriuos būtų girdima ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
Po sėkmingo starto NKSC kartu su akademinės bendruomenės partneriais kviečia moksleivius įveikti naują iššūkį – „Kibernetinį maratoną“. Jo partneriai – VU, KTU ir VilniusTech.
Varžybos susidės iš trijų ciklų. Komandos atliks CTF (angl. Capture the Flag) tipo užduotis, kurios leis pasitikrinti žinias, loginį mąstymą ir atskleisti, kas yra tikrieji jaunieji Lietuvos kibernetinio saugumo talentai. Komandas subūrę mokytojai turės galimybę išklausyti 8 akademinių valandų įvadinius mokymus apie CTF metodiką. Šie mokymai suteiks žinių ir įrankių, kaip kibernetinio saugumo temas integruoti į pamokas bei įtraukti moksleivius.
Ne sertifikatai, o praktika!
Kaip „Cyber Sprint“ rezultatus vertina bendruomenės partneriai?
Prof. dr. Šarūnas Grigaliūnas, KTU Kompiuterių katedros vedėjas ir Kibernetinio saugumo kompetencijų centro vadovas, iššūkį vadina praktiniu mankštos poligonu: „Tai ne konferencija su skaidrėmis, o reali dienos treniruotė, kur komandos aiškinasi ne tik CTF užduotis, bet ir išbando radijo ryšį (LoRa), hakerių įrangą, lyderystės užduotis. Mums svarbiausia, kad žmonės pajustų metalą – emociją, o ne tik išgirstų terminus.“
Mums svarbiausia, kad žmonės pajustų metalą – emociją, o ne tik išgirstų terminus.
Pasak jo, pratybų klaidos padeda neklysti realiose situacijose. Praktinis sprintas sąmoningai leidžia „sudegti“, nes būtent per tai susiformuoja refleksai, reikalingi ištikus krizei.
„Po kiekvienos užduoties pateikiamos aiškios instrukcijos, ką darysime rytoj. „Cyber Sprint 2025“ parodė, kad brandi kibernetinė bendruomenė gimsta ne iš sertifikatų, o iš reguliarių, intensyvių treniruočių“, – sako dažniau kartoti tokias pratybas ketinantis Š. Grigaliūnas.
Prof. dr. Linas Bukauskas, VU Matematikos ir informatikos fakulteto Kibernetinio saugumo laboratorijos vadovas, sako, kad tokie renginiai padeda sudominti ne tik profesionalus, bet ir moksleivius: „Kibernetinis sprintas – tai konkursas, kuriame tikimės sulaukti ne tik jaunimo, kuris savo gyvenimą sieja su kibernetiniu saugumu, bet ir moksleivių, kurie domisi, kaip veikia saugumo testavimo technologijos, kodavimo ar šifravimo būdai. Renginys padeda sutelkti bendruomenę ir padaryti ją matomą ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų.“
Jo teigimu, bendruomenės reakcija buvo itin pozityvi – CTF tipo konkursų Lietuvoje daugėja, atsiranda daugiau motyvuotų dalyvių. Ilgalaikis tikslas – įtraukti mokyklas ir jų informatikos mokytojus, kad kibernetinis saugumas taptų įprasta ugdymo dalimi. L. Bukauskas pabrėžia, kad šios veiklos bus tęsiamos ir per „Kibernetinį maratoną“, kur moksleiviai galės dar labiau gilinti žinias ir prisidėti prie didesnės bendruomenės kūrimo.
VILNIUS TECH atstovas, Skaitmeninės gynybos kompetencijų centro direktorius Vitalijus Gurčinas primena, jog pagrindinis lūkestis buvo paprastas – suteikti dalyviams galimybę išbandyti įgūdžius įvairiuose kibernetinio saugumo scenarijuose: „Tai, kas įvyko, pranoko lūkesčius. Matėme, kaip dalyviai burdavosi į grupeles, dalijosi idėjomis, mokė vieni kitus naujų gudrybių. Net ir organizatoriai aktyviai bendradarbiavo rengdami užduotis. Atmosfera buvo kupina emocijų, komandinio darbo ir bendro mokymosi. Dar net nepaskelbus, kas vyks į Europos čempionatą, dalyviai teiravosi, kada bus kitas renginys.“
Anot jo, ilgainiui tokie renginiai gali tapti didesnio judėjimo pradžia. Tokios veiklos padeda kurti kultūrą, kurioje kibernetinis saugumas – ne tik karjeros pasirinkimas ar smagus užsiėmimas, bet ir bendras pomėgis bei atsakomybė. Tokie projektai gali suburti talentų rezervą Lietuvai, kartu suteikdami jaunimui pasitikėjimo eksperimentuoti, patirti sėkmių ir nesėkmių, bandyti dar kartą ir galiausiai tapti profesionalais – kibernetinio saugumo inžinieriais, pasirengusiais visiems iššūkiams.
