Sekite 15min Google
Technologinės apsaugos priemonės duoda rezultatų. „Telia“ tinkle šiemet užblokuota 8,27 mln. apsimestinių skambučių. Jei metų pradžioje, sausį ir vasarį, kas mėnesį buvo stabdoma daugiau nei po 2 mln. tokių bandymų, rugpjūtį ir rugsėjį jų skaičius sumažėjo iki maždaug 60-70 tūkst. per mėnesį.
Nors tai – gera žinia, būtų klaidinga teigti, kad problema išspręsta. Gyventojui nesvarbu, ar bendroje statistikoje užfiksuota dešimt kartų mažiau skambučių nei prieš pusmetį. Užtenka vieno prasmukusio skambučio, vienos įtikinamos istorijos ir vienos klaidos, kad būtų prarasta solidi santaupų suma.
Tuo labiau kad sukčiavimo mastas išlieka didelis. Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, vien per antrąjį šių metų ketvirtį finansiniai sukčiai iš gyventojų ir įmonių bandė išvilioti daugiau nei 13,1 mln. eurų. Finansų įstaigoms pavyko sustabdyti 7,6 mln. eurų, tačiau sukčiams vis tiek buvo pervesta 5,4 mln. eurų, o realūs nuostoliai siekė beveik 5 mln. eurų. Per tą patį laikotarpį užregistruoti 3718 sukčiavimo atvejai arba 14 proc. daugiau nei pirmąjį metų ketvirtį.
Todėl turime kurti naujas, netradicines saugumo sistemas, kurios padėtų žmogui nepadaryti lemtingos klaidos.
Tapatybę patvirtina tinklas
Pirmasis mano siūlymas susijęs su žmonių identifikavimu. Didelė dalis sukčiavimo schemų prasideda, kai nusikaltėliams pavyksta įtikinti žmogų susikurti naują autentifikavimo priemonę ar susieti paskyrą jų valdomame įrenginyje. Technologiškai viskas gali atrodyti teisėta: žmogus pats suveda kodus, pats patvirtina veiksmus, pats vykdo instrukcijas. Sistema nemato nusikaltimo.
Todėl verta išnaudoti tai, ką jau turi mobiliojo ryšio operatoriai. Mobiliajame tinkle galima matyti, kokia SIM kortelė naudojasi paslauga ir kuriam abonentui ji priklauso, todėl tai gali tapti papildomu tapatybės signalo šaltiniu. Kitaip tariant, registruojant naują autentifikavimo priemonę būtų vertinama, ar veiksmas atliekamas tikrai iš su konkrečiu žmogumi susieto mobiliojo ryšio numerio.
Vartotojui nereikėtų atlikti jokių papildomo patvirtinimo veiksmų. Papildomą saugumo sluoksnį suteiktų telekomunikacijų operatoriaus infrastruktūra. Tokia priemonė sukčiavimo nepanaikintų, tačiau gerokai apsunkintų bandymus perimti žmogaus skaitmeninę tapatybę nuotoliniu būdu.
Svarbų pavedimą patvirtina dar vienas žmogus
Antrasis siūlymas susijęs su artimaisiais. Daugelis šiuolaikinių sukčiavimo schemų apeina ne autentifikavimo sistemas, o žmogaus kritinį mąstymą. Sukčius ne pats įsilaužia į paskyrą, o įtikina žmogų patvirtinti mokėjimą.
Būtent todėl vertėtų svarstyti savanorišką „keturių akių“ principą didelės rizikos finansinėms operacijoms. Pavyzdžiui, didinant mokėjimo limitus ar atliekant neįprastai didelį pavedimą, reikėtų ne vieno, o dviejų žmonių patvirtinimų. Antrą sprendimą priimtų iš anksto pasirinktas patikimas žmogus – antroji pusė, suaugę sūnūs ar dukros, artimi draugai.
Versle keturių akių principas tvirtinant mokėjimus yra norma. Didelėse organizacijose retai pasitaiko situacijų, kai darbuotojas gali vienas pats pervesti didelę sumą be papildomos kontrolės. Tačiau skaitmeninėje kasdienybėje dažnai elgiamės priešingai. Paradoksalu, kad tūkstančių eurų vertės pavedimą kartais gali lemti vienas telefono skambutis ir penkios minutės sukčiaus manipuliavimo. Papildomas žvilgsnis tokiu momentu galėtų tapti veiksmingu stabdžiu socialinei inžinerijai.
Planas B sutrikusioms pasaulinėms platformoms
Trečioji idėja susijusi jau ne su pavienių gyventojų, o visos valstybės atsparumu. Pastarieji metai parodė, kad didelė dalis kritinių paslaugų yra stipriai susijusios su debesijos platformomis, turinio pristatymo tinklais ir kita globalia infrastruktūra. Kai sutrinka vienas tarptautinis paslaugų teikėjas, pasekmes gali pajusti milijonai vartotojų.
Lietuva jau turi veikiančius mechanizmus, kaip nacionaliniu mastu koordinuoti kibernetinę apsaugą. Pavyzdžiui, DNS pagrindu veikiantys sprendimai leidžia greitai blokuoti žinomus kenkėjiškus adresus ir apsaugoti vartotojus nuo sukčių svetainių. Tą patį principą būtų galima panaudoti ir atsparumui didinti.
Jei dėl didelio tarptautinio gedimo nustotų veikti dalis gyvybiškai svarbių skaitmeninių paslaugų, valstybė ir telekomunikacijų operatoriai turėtų galimybę greitai nukreipti vartotojus į iš anksto paruoštą rezervinę infrastruktūrą Lietuvoje. Kitaip tariant, šiandien turime mechanizmus, kurie padeda apsaugoti žmones nuo kenksmingų interneto svetainių. Ateityje panašūs principai galėtų būti naudojami ir tam, kad kritinės paslaugos išliktų pasiekiamos net sutrikus daliai pasaulinės interneto infrastruktūros. Tai neapsaugotų nuo visų sutrikimų, tačiau padėtų užtikrinti, kad svarbiausios skaitmeninės paslaugos veiktų net ir sudėtingomis aplinkybėmis.
Sukčiavimo problema niekur nedings. Privalome galvoti ne tik, kaip blokuoti grėsmes, bet ir kaip sumažinti klaidos kainą. Papildomą tapatybės signalą iš mobiliojo tinklo operatoriaus, antro žmogaus patvirtinimą rizikingoms operacijoms ir geresnį kritinių paslaugų pasirengimą sutrikimams vienija tas pats principas: sukčiaus darbą padaryti sudėtingesnį, o žmogaus nepalikti vieno priimant svarbius sprendimus.
