Anksčiau šis gyvūnas buvo laikomas vėžiagyviu, tačiau nauja analizė parodė, kad jis greičiausiai buvo ankstyvasis skorpionas. Lemiamu įrodymu tapo jo krūtinkaulio forma, labai panaši į Kanadoje aptikto senovinio skorpiono fosiliją.
P. gigas gyveno ankstyvuoju devono periodu, kai dauguma gyvūnų dar buvo prisitaikę prie vandens aplinkos. Tyrėjai mano, kad jis galėjo gyventi pusiau vandenyje ir maitintis primityviomis žuvimis. Jo žnyplės siekė apie 16 cm ilgį – maždaug keturis kartus daugiau nei šiuolaikinių didelių skorpionų.
Ne visi mokslininkai sutinka su nauja klasifikacija, nes fosilijos neišsamios – nerasta nei geluonies, nei kai kurių kitų skorpionams būdingų požymių. Tačiau tyrimo autoriai teigia, kad surinktų įrodymų pakanka laikyti P. gigas vienu seniausių ir didžiausių žinomų skorpionų.
Šis atradimas gali pakeisti mokslininkų supratimą apie ankstyvųjų nariuotakojų evoliuciją ir paskatinti peržiūrėti kitų panašaus amžiaus fosilijų klasifikaciją.
