Nors tiranozauro (T.rex) kaukolė buvo pritaikyta smogti galingu įkandimu – panašiai kaip dabartinių krokodilų – kiti teropodai, tokie kaip alozaurai (Allosaurus), turėjo gerokai silpnesnius žandikaulius. Jie ne tiek traiškė, kiek draskė ir pjaustė grobį, maitindamiesi panašiai kaip šiuolaikiniai komodo varanai.
Tyrime buvo nagrinėti vadinamieji teropodai – „baisieji driežai“, kuriems priklausė didžiausi žinomi dvikojai plėšrūnai.
Didelis dinozauro kūno dydis reiškė ir milžinišką apetitą, kurį tekdavo patenkinti ne mažiau įspūdingais žandikauliais. Norėdami suprasti, kaip šie gyvūnai tai darė, paleobiologai Andre Rowe ir Emily Rayfield iš Bristolio universiteto nuskenavo 18 skirtingų rūšių kaukoles, sukūrė 3D modelius ir simuliavo jų įkandimus.
„Tyrannosauridae šeimos atstovai, pavyzdžiui, T. rex, turėjo itin tvirtas kaukoles, gebančias sukelti milžinišką kramtymo jėgą. Vis dėlto, dėl tokios jėgos kaukolė patirdavo didelį stresą“, – aiškino A.Rowe.
Tuo metu kitų milžinų, pavyzdžiui, Giganotosaurus, atveju modeliai parodė, kad jų įkandimas buvo gerokai švelnesnis. „Tai įrodo, kad evoliucija gali pasiūlyti įvairių sprendimų net tiems patiems biologiniams iššūkiams“, – pridūrė mokslininkas.
Įdomu tai, kad kai kurie mažesni teropodai, tokie kaip Raptorex, turėjo raumenų struktūrą, leidžiančią įkąsti net stipriau nei gerokai didesnės rūšys, pavyzdžiui, Acrocanthosaurus.
