Bendrovės generalinis direktorius Sundaras Pichai savo tinklaraščio žinutėje išdėstė „Google“ principus dirbtinio intelekto (DI) atžvilgiu. Pasak jo, kompanija nenaudos DI ginkluotės sistemose, tačiau „tęsime darbą su vyriausybėmis ir kariuomene daugelyje kitų sričių“, tokių kaip kibernetinis saugumas, mokymai, paieškų ir gelbėjimo operacijos.
Ši žinia buvo paskelbta kilus „Google“ darbuotojų ir kitų veikėjų pasipiktinimui dėl vieno kontrakto su JAV kariuomene. Kalifornijoje įsikūrusi bendrovė praeitą savaitę paskelbė, kad ši sutartis nebus pratęsta.
S.Pichai paskelbė septynis principus, kaip „Google“ ketina taikyti dirbtinį intelektą – pažangias kompiuterines technologijas, imituojančias žmogaus protinę veiklą.
Pasak jo, „Google“ naudoja DI, kad „padėtų žmonėms spręsti opias problemas“, pavyzdžiui, prognozuoti miškų ir krūmynų gaisrus, padėti ūkininkams, diagnozuoti ligas arba užkirsti kelią regos praradimui.
„Pripažįstame, kad tokios galingos technologijos kelia lygiai tokių pačių aštrių klausimų dėl jų naudojimo“, – S.Pichai rašo savo tinklaraštyje.
„Tai, kaip DI bus kuriamas ir naudojamas, darys reikšmingą poveikį visuomenei daugelį tolesnių metų. Kaip lyderiai DI srityje jaučiame gilią atsakomybę, kad tai vyktų teisingai“, – pridūrė jis.
„Google“ administracijos vadovas pažymėjo, kad jo bendrovės DI programos bus naudojamos „visuomenei naudingoms“ priemonėms kurti. Tuo pačius bus „vengiama kurti arba stiprinti nesąžiningą šališkumą“.
Pasak S.Pichai, laikantis šių principų DI priemonės taip pat turėtų „kuriamos ir bandomos, kad būtų užtikrintas saugumas“. Jos turėtų būti „atskaitingos žmonėms“ ir „apimti privatumo politikos principus“.
„Google“ vengs naudoti bet kokias technologijas, „sukeliančias arba galinčias sukelti bendrosios žalos“, rašo S.Pichai.
Taigi, bendrovė atsiriboja nuo pastangų kurti „ginklus arba kitas technologijas, kurių pagrindinis tikslas arba panaudojimas – sukelti arba tiesiogiai skatinti žmonių žalojimą“, taip pat sistemas, „renkančias arba naudojančias informaciją sekimui, pažeidžiančiam tarptautines normas“.
Be to, „Google“ draus naudoti bet kokias technologijas, „kurių paskirtis prieštarauja plačiai priimtiems tarptautinės teisės principams ir žmogaus teisėms“, pažymėjo S.Pichai.
„Gera pradžia“
Kai kurie pirmieji atsiliepimai apie šią iniciatyvą buvo teigiami.
Ne pelno organizacija „Electronic Frontier Foundation“ (EFF), vadovavusi protestams prieš projektą „Maven“, vykdomą „Google“ pagal sutartį su Pentagonu, pareiškė, kad ši žinia yra „didelis laimėjimas etiško DI principų srityje“.
„Sveikiname „Google“ darbuotojus ir kitus, uoliai siekusius įtikinti kompaniją atšaukti savo darbą projekte „Maven“, – sakoma EFF tviterio žinutėje.
Vašingtono universiteto teisės profesorius Ryanas Calo, taip pat dirbantis Stanfordo interneto ir visuomenės centre, savo „Twitter“ žinutėje rašo: „Google“ DI etikos principams daugiau semtasi iš (anglų filosofo Jeremy) Benthamo ir pozityvistų negu iš (vokiečių filosofo Imannuelio) Kanto. Kaip bebūtų, tai gera pradžia.“
„Aiškus pareiškimas, kad jie neskatins smurto arba totalitarinio sekimo, yra reikšmingas“, – pridūrė jis.
Pastaruoju metu didėjo susirūpinimas, kad automatinės arba kibernetinės sistemos gali būti netinkamai naudojamos arba tapti nepavaldžios žmonėms ir sukelti chaosą. Be to, „Google“ buvo kritikuojama, kad atitolo nuo savo įkūrėjų šūkio „nebūti blogiu“.
Kelios kitos technologijų bendrovės jau anksčiau yra priėmusios bendruosius principus dėl dirbtinio intelekto naudojimo geriems tikslams, bet atrodo, kad „Google“ išdėstyti principai šiuos standartus nusako tiksliau.
„Google“ jau priklauso Dirbtinio intelekto partnerystei (PAI) – organizacijai, vienijančiai dešimtis technologijų įmonių, įsipareigojusių laikytis DI kūrimo ir taikymo principų. Tačiau „Google“ buvo kritikuojama dėl projekto „Maven“, kurio tikslas – sukurti bepiločių orlaivių siunčiamuose vaizduose žmones ir objektus atpažinti gebančias priemones, naudojant savaime apsimokančias kibernetines sistemas ir pažangią inžineriją.
Tūkstančiams „Google“ darbuotojų pasirašius prieš šį projektą nukreiptą peticiją ir sulaukus kritikos iš išorės „Google“ užsiminė, kad šis 10 mln. JAV dolerių vertės kontraktas su Gynybos departamentu nebus atnaujintas, sakoma žiniasklaidos pranešimuose.
Tačiau manoma, kad „Google“ konkuruoja su kitomis technologijų milžinėmis, pavyzdžiui, „Amazon“ ir „Microsoft“ – dėl pelningų „debesų kompiuterijos“ sutarčių su JAV vyriausybe, įskaitant karines ir žvalgybos agentūras.
