Vaiko teisių gynėjai pastebi, kad vis daugiau tėvų ir mokytojų kreipiasi dėl neatsakingo vaikų elgesio internete ir dirbtinio intelekto naudojimo.
„Suaugusieji nerimauja, kad vaikai per daug laiko praleidžia internete, ne visada tėvai sukuria pakankamai stiprų ryšį, kad vaikas pasipasakotų, ką veikia, su kuo bendrauja socialiniuose tinkluose“, – teigia vaiko teisių gynėja Gerda Laurinavičienė.
Patyčios persikelia į skaitmeninę erdvę
Vienas iš vaiko teisių gynėjų darbo atvejų atskleidžia dirbtinio intelekto jaunimui įtaką: „Mokytojai pastebėjo, kad vaikas tapo labai uždaras, nebebendravo su bendraklasiais, laiką leido vienas, tapo neaktyviu per pamokas. Kalbant su pačiu vaiku ir jo tėvais, paaiškėjo, kad mokykloje vaikas patyrė patyčias ir jis pagalbos ieškojo internete, naudodamas dirbtinį intelektą. Jis visiškai pasinėrė į interneto platybes ir dirbtinis intelektas tapo pagrindiniu jo draugu.“
Tačiau kitais atvejais būtent skaitmeninė erdvė tampa įrankiu patyčioms plisti. „Vaikų linijos“ savanorė Aira Gecevičiūtė pastebi, kad dirbtinis intelektas prisideda prie sudėtingesnių patyčių internete: „Dirbtinis intelektas turi įtakos patyčių kultūros internete augimui. Ir jo formos tampa vis įvairesnės. Pasitelkiamas nuotraukų redagavimas, giliosios vaizdo klastotės (angl. deepfake). Patyčių formos tampa įvairesnės, sudėtingesnės ir vaikai, paaugliai naudojasi tokiais įrankiais.“
O patys vaikai, anot pašnekovės, dažnai nedrįsta apie patiriamas patyčias kalbėti su artimaisiais. „Vaikai sako bijantys tėvų reakcijų – kad bus nesuprasti, nubausti ar jų naudojimasis internetu bus apribotas“, – sako A.Gecevičiūtė.
Dirbtinis intelektas bando užmegzti emocinį ryšį su vaiku
Specialistai atkreipia dėmesį, kad šiuolaikinės dirbtinio intelekto programėlės geba ne tik atsakyti į klausimus, bet, atrodo, kad gali kurti ir emocinį ryšį. Pokalbių robotai sukuria įspūdį, kad esi girdimas, suprastas. „Kai kurie įrankiai patys inicijuoja pokalbį, prisitaiko prie vartotojo, sukuria artumo įspūdį. Vaikams tai gali tapti stipriu traukos tašku, o kartais – ir priklausomybės pradžia“, – dalinasi įžvalgomis „Draugiško interneto“ projekto vadovas Liudas Mikalkevičius.
Vis dėlto „NRD Cyber Security“ kibernetinio saugumo specialistė Živilė Nečejauskaitė pabrėžia, kad itin svarbu vaikams aiškiai įvardyti, kad dirbtinis intelektas nėra žmogus.
Specialistė pabrėžia, kad būtent veikimo principą suprasdami ir vaikui jį paaiškindami, panaikiname susidariusį dirbtinio intelekto „žmogiškumo“ įvaizdį: „Dirbtinio intelekto susirašinėjimų platformos veikia LLM (angl. large language model. liet. didelės kalbos modelis) principu. Tai reiškia, kad iš turimos milžiniškos duomenų bazės yra atrenkamas labiausiai tikėtinas variantas/atsakymas.“
Kaip apsaugoti vaikus nuo šio pavojaus?
Vaiko teisių gynėjai ragina tėvus rinktis ne draudsti vaikui naudotis internetu, o stiprinti su juo santykį. Atviras, smalsus ir pagarbus domėjimasis vaiko pasauliu yra viena veiksmingiausių prevencijos priemonių.
„Pastatykite vaiką į eksperto poziciją, kur jis gali tėvus ko nors išmokyti. Kai vaikas jaus, kad nėra tabu temų, kad jis nebus nubaustas už klausimus ir jaus, kad tėvams yra įdomu, jie nori klausytis, mokytis, tai pasitikėjimo santykis sustiprės“, – patarė G.Laurinavičienė.
Kad draudimai ir bauginimai – ne išeitis – įsitikinusi ir „NRD Cyber Security“ ekspertė Ž.Nečejauskaitė: „Jei drausime, vaikas naudosis dirbtiniu intelektu paslapčiomis arba neeksperimentuos ir nesimokys. O juk dirbtinį intelektą kasdienybėje naudojame vis labiau, tad išmanyti ir suprasti kaip jis veikia ateityje bus būtina.“
