Sekite 15min Google
DI: pagalbininkas ar dar vienas triukšmo šaltinis?
Konferencijos tema pasirinkta neatsitiktinai. Dirbtinis intelektas tampa vis didesne kasdienio gyvenimo dalimi – jis padeda ieškoti informacijos įvairiais klausimais – nuo sveikatos iki psichologijos, santykių, gyvenimo būdo, analizuoti duomenis, teikia personalizuotas rekomendacijas, o vis daugiau žmonių į pokalbių robotus kreipiasi ir emocinio palaikymo.
„Dar niekada neturėjome tokios greitos prieigos prie informacijos apie sveikatą, savistabos įrankių, personalizuotų rekomendacijų ar technologijų, galinčių ištirti sveikatos būklę“, – pastebi konferencijos organizatorė, neuroedukatorė ir geštalto psichoterapeutė Rasa Kašėtė.
Tačiau kartu, jos manymu, atsiranda nauja rizika – žmogus gali pradėti vis mažiau pasitikėti savo paties išmintimi ir sprendimais.
„Turint galimybę gauti atsakymus vos vieno mygtuko paspaudimu, kyla pavojus prarasti gebėjimą įsiklausyti į savo vidinę išmintį, emocijas. Kitaip tariant, kyla klausimas, ar dirbtinio intelekto naudojimas didina mūsų sąmoningumą, ar atvirkščiai – jį mažina?“ – klausia konferencijos organizatorė.
Dar sudėtingesnis klausimas kyla emocinės sveikatos srityje. DI gali būti pasiekiamas bet kuriuo paros metu, išklausyti ir nevertinti. Tačiau ar algoritmas gali pakeisti gyvą žmogaus ryšį? O gal DI, būdamas toks patogus, netiesiogiai lemia atsitraukimą nuo asmeninio bendravimo su žmonėmis ir jo keliamų iššūkių?
Būtent apie tai konferencijoje kalbės du psichiatrai ir psichoterapeutai – Olegas Lapinas, kurio pranešimo pavadinimas skamba provokuojančiai: „Ką DI jau dabar daro geriau nei jūsų psichoterapeutas ir kur jo riba?“, ir Mindaugas Jasulaitis, nagrinėsiantis DI kaip naują pokalbio, patarimo ir emocinio palaikymo formą.
„Kas nutinka, kai algoritmas ima atrodyti kantresnis, dėmesingesnis ar supratingesnis už kitą žmogų? Kaip tai keičia mūsų supratimą apie bendravimą, artumą ir pagalbą?“ – klausia M. Jasulaitis.
Ko technologijos už žmogų nepadarys?
Konferencijoje bus kalbama ir apie tas žmogaus savybes, kurių svarba technologijų amžiuje tik didėja.
Apie gyvenimo prasmę ir tai, ko už žmogų nepadarys technologijos, kalbės prof. Eugenijus Laurinaitis, sąmoningumo ir išminties ugdymą nagrinės dr. Julius Neverauskas, o aktorė ir psichologinį išsilavinimą turinti Beata Tiškevič kalbės apie kūrybiškumą pasaulyje, kuriame DI gali per kelias sekundes pasiūlyti šimtus kūrybinių sprendimų.
R. Kašėtės teigimu, būtent kūrybingumas, gyvas santykis ir gebėjimas patirti yra tos sritys, kuriose žmogaus nepakeičia vien technologinis efektyvumas.
„Svarbu nepamesti to, kas mus daro žmonėmis – gebėjimo kurti ryšį, jausti, būti sąmoningais, rūpintis savimi ir kitais“, – sako ji.
Kuo sparčiau keičiasi pasaulis, tuo svarbiau išlaikyti ryšį su savimi
Konferencijos organizatorė pabrėžia, kad „NeuroRestartas“ nėra kvietimas bijoti technologijų. Priešingai – siekiama suprasti, kaip pasinaudoti jų teikiamomis galimybėmis, kartu neprarandant to, kas žmogui svarbiausia.
Apie inovacijų galimybes sveikatos srityje dalinsis ir keli konferencijos pranešėjai: gydytojas genetikas prof. dr. Danielius Serapinas pristatys personalizuotos medicinos principus bei gydymą, atsižvelgiant į asmens genetiką, neurochirurgas dr. Andrius Radžiūnas kalbės apie naujausias technologijas gydant nervų sistemos ligas, o gydytoja, endobiogenikos specialistė Evelina Nevardauskaitė-Rudzikienė nagrinės šiuolaikinės moters sveikatos iššūkius.
„Technologijos gali padėti gyventi sveikiau, efektyviau ir patogiau. Tačiau karštai tikiu, kad svarbu nepamesti to, kas mus daro žmonėmis“, – sako R. Kašėtė.
Jos teigimu, pagrindinę šių metų konferencijos žinutę galima sutalpinti į vieną sakinį – kuo sparčiau keičiasi pasaulis, tuo svarbiau išlaikyti ryšį su savimi.
„NeuroRestartas“ – kasmetinė mokslinė–praktinė konferencija, skirta moksliškai pagrįstiems fizinės, psichoemocinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo būdams. Konferencija skirta tiek specialistams, tiek visiems, besidomintiems sveikata, savęs pažinimu ir asmenine gerove.
Po septynerių gyvavimo metų konferencija „Neurostartas“ šiemet atsinaujina ir tampa „NeuroRestartu“. Pasak konferencijos organizatorės R. Kašėtės, naujas pavadinimas atspindi laikmečio poreikį.
„Gyvenant šiuolaikiniame pasaulyje jau neužtenka vien tik efektyviai startuoti, svarbiausiu įgūdžiu tampa gebėjimas restartuoti arba vis sugrįžti į darną nuolat besikeičiančiame pasaulyje“, – sako R. Kašėtė.
Konferencijos „Neurostartas“ idėją 2018 m. inicijavo neuroedukacijos pradininkė Lietuvoje, neuroedukacinių metodų autorė Marija Mendelė-Leliugienė. 2026-aisiais konferencija atsinaujina ir pirmą kartą vyksta „NeuroRestartas“ pavadinimu.
Per savo gyvavimo metus konferencija išaugo iš nedidelio renginio į daugiau kaip 500 dalyvių suburiantį susitikimą. Renginį tradiciškai moderuoja aktorė, televizijos laidų vedėja, kūno psichoterapijos praktikė ir neuroedukatorė Jurgita Jurkutė-Širvaitė.
„NeuroRestartas“ vyks spalio 10 d. „Radisson Blu Hotel Lietuva“ Vilniuje, detalią konferencijos programą bei bilietus galite rasti svetainėje www.neurorestartas.lt.