Mokslininkai sugebėjo atsekti bebaimių senovės žmonių pėdsakus pagal žymes, esančias šių dienų Australijos ir Papua Naujosios Gvinėjos gyventojų DNR. Analizė rodo, kad jų protėviai greičiausiai buvo pirmieji žmonės, kuriems pavyko perplaukti vandenyną, taip pat suteikia įrodymų apie jų poravimąsi su iki šiol nežinomu hominidų pusbroliu.
Profesorius Eske Willerslevas, genetikas ir publikuoto tyrimo vadovas iš Kopenhagos universiteto sakė: „Šios istorijos moksle trūko ilgą laiką. Mes dabar žinome, kad jų giminės buvo pirmieji tikri žmonės tyrinėtojai.“
Komandos rezultatai šią savaitę publikuoti viename iš keturių pagrindinių žmonių kilmę analizuojančių darbų „Nature“ žurnale. Visi jie kartu suteikia beprecedentes įžvalgas apie tai, kaip žmonės pirmą kartą migravo iš Afrikos žemyno, atsiskyrė į skirtingas populiacijas ir paplito po pasaulį.
E.Willerslevo atradimai, kurie padaryti remiantis 83 vietinių australų ir 25 Papua Naujosios Gvinėjos gyventojų DNR, rodo, kad galima atsekti šių žmonių kilmę iki pat pirmųjų atvykėlių į žemyną prieš maždaug 50 tūkst. metų ir kad jie buvo beveik visiškai izoliuoti nuo likusio pasaulio beveik iki 4 tūkst. metų.
Pakeliui į Australiją ankstyvieji žmonės galėjo sutikti kitas keliaujančias homininų rūšis, įskaitant ir nežinomą žmogaus giminaitį, kuris prisidėjo prie 4 proc. vietinių australų genomo. Anksčiau mokslininkai buvo atradę, kad dėl priešistorinių poravimųsi visi ne afrikiečiai šiandieną turi 1-6 proc. Neandartaliečių DNR.
E.Willerslevas sako, kad naujausi tyrimai paremia vyraujantį požiūrį, jog Neandartaliečiai ir kiti dabar išnykę homininai iš esmės labai stipriai nesiskyrė nuo mūsų protėvių.
