„Tokio pobūdžio sprogimai vadinami BLEVE – tai verdančio skysčio besiplečiančių garų sprogimas. Jei dega vienas rezervuaras, gali kilti domino efektas – vienas sprogimas paskatina kitą. Tokie sprogimai gali sukelti milžinišką šiluminę radiaciją, kurios poveikis gali siekti net kelis kilometrus“, – teigė bendrovės „Gaisro saugos projektai“ vadovas Vilius Ambrazevičius.
Pavojus – realus
Pasak jo, pasaulyje yra buvę atvejų, kai šiluminė radiacija dėl BLEVE tipo sprogimo siekė net 25 kilometrus. Vis dėlto šiuo atveju, Lietuvoje, saugykla nėra tokio masto, kad keltų realią grėsmę miestui ar gyventojams.
„Pavojus – realus ir didelis, tačiau saugos zonos čia numatytos pakankamai plačios, tad artimiausioms gyvenvietėms ar miestui didelio pavojaus nematyčiau. Tačiau pati avarija – rimta ir techniniu požiūriu pavojinga“, – vertino nelaimės mastą ekspertas.
V.Ambrazevičius pabrėžė, kad tokio tipo gaisrai negali būti tiesiogiai gesinami įprastomis priemonėmis:
„Kai turime šiluminę radiaciją kilometrais, veiksmingų gesinimo priemonių Lietuvoje – realiai nėra. Galbūt padėtų aviacija, bet tokių galimybių neturime.“
Jo teigimu, šiuo metu svarbu bandyti aušinti aplinkines talpyklas, kad ugnis neplistų, ir taip sustabdyti domino efektą.
„Nėra galimybės užgesinti tokį gaisrą, galime aušinti, riboti kitas talpas, kad gaisras neplistų, bet kas dega – turi sudegti, savaime neužges. Išdegs ir viskas – kito būdo nėra“, – sakė pašnekovas.
Ar suveikė saugos sistemos – atsakys tyrimas
Vertinant gaisro kilimo priežastis, kol kas anksti daryti išvadas. Tačiau, anot eksperto, tokių objektų sauga paprastai griežtai reglamentuota.
„Turėtų būti įdiegti vožtuvai, automatinės dujų nuotekio indikacijos. Jei jos veikė – turi būti automatinė reakcija. Ar jos suveikė, ar ne – atsakys tik tyrimas“, – pabrėžė ekspertas.
Jis neatmeta ir žmogiškojo faktoriaus – netinkamo sklendės valdymo ar kitų nesaugių veiksmų, tačiau pabrėžė, kad „tai – tik spėlionės, kol nevyksta oficialus tyrimas“.
Nors situacija sudėtinga, V.Ambrazevičius teigė pasitikintis ugniagesių profesionalumu: „Koordinuoja, darbus išmano, funkcijas atliks. Dėl to net neabejoju.“
VILNIUS TECH Gaisrinės saugos ekspertas: dėmesio dujų infrastruktūrai trūksta
Suskystintos dujos, pasak VILNIUS TECH Statybinių medžiagų ir gaisrinės saugos katedros docento-partnerio doc. dr. Kęstučio Lukošiaus, yra pavojinga, bet plačiai naudojama medžiaga.
„Tai – nematomos, ore lengvai pasiskirstančios dujos. Gesinimo priemonės tokiais atvejais – sudėtingos, todėl būtinas ypatingas dėmesys prevencijai ir pasirengimui“, – 15min sakė jis.
Pasak eksperto, nelaimės niekada neįvyksta dėl vienos priežasties – visada susiklosto aplinkybių visuma.
„Turi atsirasti degi mišinio zona, šaltinis – kibirkštis, liepsna ar kita uždegimo priežastis, ir tik tada gali įvykti sprogimas ar gaisras. Dauguma incidentų baigiasi laimingai, bet kai kurie – deja, išsivysto į rimtas avarijas“, – aiškino K.Lukošius.
Vienas iš esminių veiksnių, anot jo, kaip rimtai įmonės žiūri į saugą.
„Ten, kur vadovaujamasi tarptautiniais standartais, kur procesai organizuoti, tikimybė nelaimei mažėja. Tačiau ji niekada nebūna lygi nuliui – svarbiausia, ar esame pasiruošę tinkamai reaguoti“, – akcentavo jis.
Specialistas atkreipė dėmesį į per silpną tokios infrastruktūros reglamentavimą.
„Tokios dujų pilstymo stotys laikomos ne statiniais, o technologiniais įrenginiais, todėl joms taikomas gerokai laisvesnis gaisrinės saugos reguliavimas. Atsakomybė lieka įmonės rankose – o tai ne visada užtikrina saugų lygį“, – akcentavo jis.
K.Lukošiaus manymu, po nesenų įstatymų pakeitimų panašių nelaimių rizika išaugo.
„Buvo sumažinti atstumai nuo suskystintų dujų objektų iki kitų pastatų – kai kur net keliasdešimt kartų. Tai buvo žingsnis liberalizavimo link, bet jei mažiname vieną saugos elementą, turime imtis ir šiuolaikinių technologinių sprendimų. Kitaip turime spragą“, – įsitikinęs pašnekovas.
VU mokslininkas: didžiausia problema – sprogimo rizika, ne pačios dujos
Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto mokslininkas Rokas Dabužinskas teigė, kad suskystintos dujos – tokios kaip propanas ir butanas – nėra pačios pavojingiausios žmonių sveikatai, ypač lyginant su, pavyzdžiui, degančiomis padangomis.
„Nors dūmas būna juodas, propanas–butanas dega pakankamai švariai – nesusidaro sudėtingų ir nuodingų junginių, kaip nutinka degant gumai“, – 15min aiškino jis.
Vis dėlto, pasak mokslininko, pagrindinis pavojus kyla ne iš pačių dujų, o dėl sprogimo rizikos ir gesinimo sudėtingumo.
„Dėl didelio slėgio ir galimų pažeidimų vamzdynuose net ir nedidelis nuotėkis gali virsti didelio masto avarija“, – pabrėžė jis.
Anot R.Dabužinsko, tokie incidentai dažniausiai prasideda nuo techninių mazgų – vamzdžių, jungčių ar kitų jungiamųjų dalių.
„Dėl korozijos, spaudimo ar tiesiog susidėvėjusios įrangos atsiranda nesandarumų, kurie tampa gaisro židiniais. Negalima atmesti ir žmogiškosios klaidos – galbūt perpildymo metu buvo peržengtas saugus slėgis. O galbūt pati įranga jau buvo morališkai pasenusi“, – svarstė jis.
Mokslininkas atkreipė dėmesį, kad tokio tipo gaisrai Lietuvoje – ne pavieniai atvejai: „Vien padangų gaisrų pastaruoju metu matėme ne vieną. Tokių įvykių pasikartojimas rodo sistemines spragas. Pramonės objektuose gaisrai neturėtų tapti įprastu reiškiniu.“
Jo teigimu, norint išvengti skaudžių nelaimių, reikalinga ne tik vidinė saugos kontrolė įmonėse, bet ir aktyvesnė valstybės priežiūra.
„Pavojingi objektai turi būti nuolat tikrinami. Negalima jų palikti savieigai, net jei dokumentuose viskas atrodo tvarkoje. Kartais pakanka vienos klaidos – ir pasekmės būna rimtos“, – pabrėžė R.Dabužinskas.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas trečiadienį išplatino informacinį pranešimą apie dėl gaisro kilusią galimą taršą, todėl Vilniaus miesto savivaldybės gyventojams patariama vengti būti lauke, taip pat užsidaryti langus.
Itin pavojingas gaisras kilo greta Vilniaus suskystintų dujų pilstymo stoties, užsidegė vagonai su dujomis. Pasak ugniagesių, įvykio vietoje nugriaudėjo sprogimas, nukentėjo žmogus.
15 valandos duomenimis, gesinimo darbai nėra vykdomi, vyksta rezervuarų vėsinimas, kad neužsidegtų visi po to, kai iš dujų pripildytų vagonų ugnis persimetė ir į rezervuarą. Teigiama, kad visų rezervuarų talpa siekia 2 tūkst. kubinių metrų. Tuo metu cisternos, kuriose kilo gaisras, vis dar dega, jose buvusios dujos išdegė.
Gauti įspėjimai su nurodymais evakuotis visiems gyventojams, esantiems arčiau kaip kilometras nuo įvykio vietos.
