„NFQ Technologies“ vadovas Paulius Insoda įspėja: toks aklas DI diegimas – tiesus kelias į brangiai kainuojančias klaidas. Jo teigimu, šiandien dauguma problemų kyla ne dėl paties DI, o dėl to, kaip organizacijos bando jį pritaikyti savo veikloje.
Diegia dėl mados: nori neatsilikti nuo konkurentų ar būti inovatyviais
Viena dažniausių klaidų – DI diegimas dėl mados, spaudimo rinkoje ar konkurentų veiksmų, o ne dėl realaus poreikio. Pasak P.Insodos, šiandien daug vadovų jaučia baimę atsilikti, todėl DI tampa savotišku „must have“ elementu.
„Dalis įmonių į DI traukinį šoka taip pat aklai, kaip prieš kelerius metus į „blockchain“ technologiją. DI diegiamas ne todėl, kad būtų suprantama jo vertė, o todėl, kad spaudžia akcininkai arba graužia baimė atsilikti nuo konkurentų. Rezultatas? Verslas nusiperka brangų žaislą, bet neturi nė menkiausio supratimo, kokią realią problemą jis turėtų išspręsti“, – sako jis.
Anot jo, pats DI neturėtų būti tikslas. Ši technologija vertę kuria tik tada, kai sprendžia konkretų verslo uždavinį – mažina kaštus, efektyvina procesus, gerina klientų patirtį ar padeda priimti tikslesnius sprendimus. Taip pat ten, kur yra dideli duomenų kiekiai, pasikartojantys procesai arba didelės žmonių darbo sąnaudos.
„Jeigu įmonė gauna kelias klientų užklausas per dieną, automatizuotas užklausų apdorojimas su DI jai greičiausiai nereikalingas. Bet jei klientus aptarnauja dešimtys ar šimtai žmonių, kurie fiziškai nebespėja apdoroti srautų – tada situacija visai kita“, – aiškina P.Insoda.
DI „nuleidžia iš viršaus“, o darbuotojai ima gintis
Pasak P.Insodos, dar viena dažna problema – darbuotojai nepakankamai įtraukiami diegiant DI, nepaaiškinama, kokią vertę pokytis sukurs.
„DI iniciatyvos dažnai gimsta vadovų lygmenyje, tačiau žmonės, kurie kasdien dirba su procesais, lieka neįtraukti. Darbuotojai nesupranta, kam to reikia ir kaip tai paveiks jų darbą, o galiausiai ima bijoti, kad automatizacija juos pakeis, todėl natūraliai priešinasi pokyčiams. Esame matę absurdiškų situacijų, kai programuotojai slepia DI galimybes nuo technologijas silpniau suprantančių vadovų, nes jaučia: jei parodysiu, kaip greitai galiu dirbti, rytoj arba pats, arba kolegos taps nebereikalingi“, – sako jis.
Pasak jo, viena didžiausių klaidų – manyti, kad užtenka įdiegti technologiją ir žmonės savaime pradės ja naudotis.
„Reikia ne tik technologijos, bet ir pasiruošimo: aiškios komunikacijos, mokymų, įpročių keitimo. Kitaip DI galimybės tiesiog lieka neišnaudotos“, – sako pašnekovas.
Automatizuotas chaosas: DI diegia nesutvarkę duomenų ir procesų
Dar viena dažna klaida – bandymas dirbtinį intelektą diegti organizacijose, kuriose procesai ir duomenys vis dar nesutvarkyti. Tokiu atveju DI ne išsprendžia problemą, o ją tik paryškina.
„DI puikiai pagreitina visus procesus, įskaitant ir įmonės vidinį chaosą. Jei įmonė neturi sistemizuotų duomenų ir veikiančių, o ne tik aprašytų, procesų, DI tik dar labiau išryškins organizacinę netvarką. DI geriausiai veikia ten, kur yra daug duomenų ir jie kokybiški. Jei tokių duomenų nėra, žmogus dažnai priima geresnius sprendimus nei DI“, – teigia P.Insoda.
P.Insoda pasakoja apie įmonę, kuri su DI norėjo automatizuoti vidinį procesą. Technologiškai sprendimas veikė, tačiau netrukus organizacijoje prasidėjo problemos.
„Paaiškėjo, kad pats procesas buvo netinkamai veikiantis, nesistemingas, veikė kitaip nei buvo aprašyta. Be DI procesas kažkaip veikė, iššūkių kildavo, bet mažiau, nes viskas vyko lėčiau. Kai procesas buvo automatizuotas, chaosas tiesiog pradėjo vykti greičiau ir didesniu mastu. DI labai greitai parodo organizacijos silpnas vietas. Jei procesas neveikia be technologijos, dažnai neveiks ir su ja – tik greičiau“, – sako jis.
Dauguma vadovų klysta manydami, kad DI pats supras ir ištaisys procesų klaidas. Realybėje automatizacija veikia tik ten, kur yra aiški logika, sustyguoti procesai ir duomenų struktūra, o ne kaskart unikalus, „iš nuojautos“ atliekamas darbas.
Tie, kurie neprisitaikys, liks „su arkliu, kai kiti važiuos automobiliu“
Nors P.Insoda kritiškai vertina dalį šiandieninių DI diegimo praktikų, jis neabejoja, kad pati technologija artimiausiais metais iš esmės pakeis darbo rinką ir verslo kasdienybę.
„DI nėra panacėja ir vaistas nuo visų ligų. Tai – tiesiog labai stiprus įrankis, kurio ignoruoti nebegalima, nes neabejoju, kad tinkamai jo neišnaudoję, vis dar jodinės arkliu, kai kiti jau seniai važinės automobiliais. Tačiau svarbu prieš juo naudojantis, labai aiškiai apsibrėžti, ką norima pakeisti ir kodėl, kokią vertę tai turi sukurti. Didžiausią vertę ateityje kurs ne tie, kurie greičiausiai nusipirks naują technologiją, o tie, kurie sugebės ją prasmingai pritaikyti savo veikloje“, – teigia P.Insoda.
