Magnetinis laukas, kurį sukuria išorinis skystos geležies sluoksnis Žemės branduolyje, saugo planetą nuo kosminės spinduliuotės ir Saulės dalelių.
Tačiau Pietų Atlanto anomalijoje magnetinis laukas žymiai susilpnėja, todėl virš jos praskriejantys palydovai patiria didesnę radiaciją, o tai gali kelti techninių trikdžių ir elektros tiekimo problemų.
Per pastaruosius metus ši silpnoji zona išsiplėtė maždaug dviem milijonais kvadratinių kilometrų – tai beveik perpus mažesnis plotas nei žemyninės Europos. Nuo 2020 m. jos silpnėjimo greitis pagreitėjo.
Anomalijos silpnėjimas nevienodas – intensyvesnis Afrikos link, mažesnis – Pietų Amerikos link.
Be Pietų Atlanto anomalijos, ESA palydovai aptiko ir kitų magnetinio lauko pokyčių: Pietų pusrutulyje yra sritis, kur magnetinis laukas stipresnis, o Šiaurės pusrutulyje – dvi anomalijos netoli Kanados ir Sibiro.
ESA toliau stebės Žemės magnetinį lauką, tikėdamasi gauti dar daugiau vertingų duomenų po 2030 metais prognozuojamo Saulės aktyvumo susilpnėjimo.
