NGI taps nacionaline duomenų baze, kurioje bus saugomos fotografijos, akies rainelės vaizdai, balso įrašų pavyzdžiai ir kiti biometriniai duomenys. Jie turėtų padėti FTB identifikuoti ir surasti nusikaltėlius; antra vertus, tokios užmačios kelia nemažai klausimų žmogaus teisių gynėjams (pvz., kokiu būdu duomenys pateks į duomenų bazę).
Iki šiol FTB rėmėsi nacionaline pirštų atspaudų baze IAFIS, kuri jau seniai prašėsi modernizuojama. Paskutiniais mėnesiais buvo intensyviai bandoma veidų atpažinimo sistema, prie kurios galimybių bus prijungti ir kiti biometriniai duomenys. Tikimasi, kad tai leis pagreitinti įtariamųjų asmenų identifikavimo procesą bei sumažinti neištirtų bylų skaičių.
Dabartinės veidų atpažinimo technologijos pasiekė tokį lygį, kuris leidžia atpažinti žmogų pasinaudojant fotografija (taip pat ir nuotrauka, esančia asmens tapatybės dokumente). Tokių duomenų jau sukaupta per 1,6 mln. vienetų, atpažinimo procesas per 1,2 sekundės galimas 92 proc. tikslumu. Tuo atveju, jei automatinė biometrinio atpažinimo sistema naudojama muitinės kontrolės metu (o jis trunka kiek ilgiau), tikslumas siekia visus 100 proc.
Kol kas bandymai atlikti su jau žinomų nusikaltėlių fotografijomis.
Vis tik žmogaus teisių gynėjai baiminasi, kad galiausiai į šią duomenų bazę pateks ne tik įtariamųjų, nusikaltėlių, bet ir visai nekaltų piliečių biometriniai duomenys, o duomenų šaltiniu taps vairuotojų pažymėjimai, medicininiai dokumentai ir t.t. Ir niekas nepaneigs, kad duomenys gali būti renkami net iš socialinių tinklų...
