Pratybos „Geležinis Vilkas“ vyksta dukart per metus – pavasario pabaigoje ir vėlyvą rudenį. Šių pratybų metu patikrinama „Geležinio Vilko“ brigados ir jai priskirto NATO priešakinio bataliono kovinė parengtis. Kaskart paeiliui tikrinama ir kiekvieno iš brigados kovinių batalionų – Algirdo, Birutės ulonų, Karaliaus Mindaugo husarų ir Vaidoto – atitiktis reikalavimams.
Šįkart eilė atėjo vaidotėnams. Šio bataliono kariai gynyboje buvo pasiruošę mažųjų padalinių taktiką. Mažiausieji struktūriniai padaliniai – 9-12 karių komandos, vadinamos skyriais – suskirstyti į ugnies komandas po tris-keturis. Kiekviena tokia komanda buvo atsakinga už kelių šimtų metrų pločio gynybos ruožą.
Priešo puolimo kelyje buvo įrengta įvairių minų laukų, kitų inžinerinių užtvarų. Vaidotėnų, „raudonųjų“ pajėgų, užduotis buvo trikdyti ir lėtinti „mėlynųjų“ puolimą, kad jiems nepavyktų numatytu metu, vos per aštuonias valandas, pasiekti Gaižiūnų poligono centre esančio pakilimo tako. Aerodromo pakraščiuose buvo įrengtos „raudoniesiems“ priskirtų JAV bataliono tankų „Abrams“ ir pėstininkų kovinių mašinų „Bradley“ pozicijos.
