Maždaug 1200 kilometrų besidriekiančioje Diamantinos lūžių zonoje, skiriančioje vandenyno dugną tarp Australijos ir Antarktidos, mokslininkai aptiko banginių kapines. Iki 7002 metrų gylį siekiančioje zonoje rasta beveik 500 banginių liekanų.
Kai kurių banginių kaulų amžius siekia net 5,3 mln. metų – jie išliko iš laikotarpio, gerokai ankstesnio nei žmonių atsiradimas Žemėje. Tai didžiausios, giliausios ir seniausios iki šiol aptiktos banginių kapinės. Mokslininkai mano, kad jos galėjo formuotis milijonus metų.
„Šie atradimai keičia supratimą apie banginių liekanų ekosistemų ribas ir biogeografiją, taip pat rodo, kad kai kurios vandenyno dugno sritys gali veikti kaip fosilijų archyvas, leidžiantis geologiniu laiku sekti banginių evoliuciją“, – rašė Kinijos mokslų akademijos giliavandenių tyrimų mokslininko Xiaotongo Pengo vadovaujama mokslininkų komanda.
Giliausiose jūros vietose išlieka tik nedaugelis dalykų. Giliau nei 1000 metrų saulės šviesa vandenyno jau nebepasiekia – ji atsispindi ir lūžta aukštesniuose vandens sluoksniuose, tačiau giliau neprasiskverbia.
Tokiose gelmėse tvyro milžiniškas viršuje esančios vandens masės sukuriamas slėgis, o temperatūra būna vos aukštesnė už užšalimo tašką. Vieninteliai šilumos šaltiniai čia telkiasi aplink vulkaninius plyšius jūros dugne.
Tai atšiauri ir negailestinga aplinka, kurioje maisto palyginti nedaug, todėl beveik niekas neprapuola veltui.
Į dugną nugrimzdę banginių kūnai, jūros dugno gyvybei tampa tikra puota. Jie nederlingą smėlio kraštovaizdį laikinai paverčia klestinčia ekosistema. Maisto šaltiniu tampa net banginių kaulai – juos ardo Osedax genties kirmėlės, paprastai vartojančios kaulinį audinį tol, kol iš jo beveik nieko nebelieka.
Diamantinos lūžių zoną tyrėjai analizavo vykdydami Pasaulinę įdubų tyrimų ir nardymo programą, kuri dabar vadinama Pasauline hadalinių gelmių tyrimų programa (GHEP).
Šiuo moksliniu projektu yra siekiama geriau suprasti vieną mažiausiai pažintų Žemės sričių – giliausias vandenyno vietas. 2023 metų vasarį, leisdamiesi pilotuojamu povandeniniu aparatu „Fendouzhe“, tyrėjai pirmą kartą pastebėjo banginių liekanas.
Per kelias kitas savaites tuo pačiu aparatu tyrėjai atliko dar 32 nėrimus. Maždaug 1200 kilometrų ilgio įdubos ruože mokslininkai užfiksavo ir paėmė mėginių iš 485 banginių liekanų. Tarp radinių buvo 476 fosilizuotos banginių liekanos ir penkios šiuo metu aktyvios banginių liekanų ekosistemos.
Tyrėjai taip pat surinko daugybę jūros dugno mėginių. Seniausia aptikta kaukolė datuojama maždaug 5,26 mln. metų senumo laikotarpiu. Būtent tada paaiškėjo, kaip šis regionas galėjo išsaugoti tokį išskirtinį banginių fosilijų metraštį.
Dauguma aptiktų liekanų buvo šiuolaikinių ir jau išnykusių snapuotųjų banginių kaukolės. Tai paslaptinga giliavandenių banginių šeima, taip pavadinta dėl į delfinų snukius panašios galvos formos.
Snapuotųjų banginių kaukolių kaulai yra itin tankūs. Dėl to jie galėjo išgyventi pakankamai ilgai, kad juose susikauptų geležies ir mangano oksidų, sulėtinusių arba sustabdžiusių tolesnį kūno irimą.
Ištisos ekosistemos
Penkiose aktyviose banginių liekanų vietose mokslininkai užfiksavo gausią gyvybę: mikrobų kilimus, Osedax kirmėles, trapiažvaigždes ir dvigeldžius moliuskus, gyvenančius simbiozėje su cheminėmis medžiagomis mintančiais mikrobais. Panašūs organizmai aptinkami ir prie hidroterminių versmių, kur gyvybę palaiko ne saulės šviesa, o cheminės reakcijos.
Tokios vietos jūros dugne galėtų veikti kaip savotiškos gyvybės oazės.
Tai rodo, kad banginių liekanų ekosistemos gali klestėti gerokai didesniame gylyje, nei manyta iki šiol. Tokios vietos jūros dugne galėtų veikti kaip savotiškos gyvybės oazės organizmams, paprastai gyvenantiems itin atšiauriomis sąlygomis.
Be to, ši zona yra ir savotiškas evoliucijos archyvas. Tyrėjai jau užfiksavo bent vieną anksčiau nežinotą išnykusią rūšį ir įtaria, kad tokių radinių gali būti daugiau.
JAV Kalverto jūrų muziejaus paleontologas Stephenas J. Godfrey lydimajame redakciniame straipsnyje šią vietą vadina išskirtiniu fosilijų telkiniu, kuris vis dar pildosi naujais radiniais. Jos reikšmę jis palygino su gyvos latimerijos atradimu ir hidroterminių versmių aptikimu.
„Kaip netikėti latimerijos ir pirmųjų hidroterminių versmių atradimai pakeitė mūsų požiūrį į gyvybę vandenyno gelmėse, taip Pengo ir kolegų susidūrimas su didžiulėmis fosilijų kapinėmis yra išties unikalus atradimas“, – rašo jis.
Pasak paleontologo, šis tyrimas gali būti tik platesnių atradimų pradžia.
