Jei viskas klostytis sėkmingai, naujasis zondas Marsą pasieks spalio viduryje.
Jis skries aplink Raudonąją planetą ir jos atmosferoje ieškos metano ir kitų svarbių dujų pėdsakų, taip pat bus bandoma išsiaiškinti, iš kur tos dujos atsirado.
Metanas reikšmingas tuo, kad šias dujas gali sukelti tiek geologiniai procesai, pavyzdžiui, ugnikalnių išsiveržimai ir mikrobai. Pastarieji jau beveik reikštų nežemiškos, nors ir labai primityvios gyvybės buvimą Marse.
Europos kosmoso agentūra teigia, kad „ExoMars“ misija – tai savų technologijų išbandymas ir pasirengimas 2018-iems metams, kai Europa kartu su Rusija į Raudonąją planetą jau siųs marsaeigį.
Šiuo metu Marse „šeimininkauja“ amerikiečiai, kurių robotas „Curiosity“ tyrinėja Marso paviršių.






