Ši minkštą, iš keturių lanksčių segmentų sudarytą kūną turinti mechaninė „gyvatė“ neprimena gamtoje gyvenančių savo giminaičių, kadangi judėti gali vos 19 milimetrų per sekundę greičiu. Be to jos raumenys yra sudaryti ne iš organinių skaidulų, bet iš plonyčių polimerinių vamzdelių.
Tam, kad atkartotų tikros gyvatės judesius, roboto uodegoje yra įdiegtas kompiuteris, valdantis oro slėgį reguliuojantį kompresorių. Kuo labiau didinamas slėgis, tuo didesnė per vamzdelius plūstančio oro amplitudė. Robotas šliaužia visai kaip tikra gyvatė dėl reguliariai ties keturiais kūno segmentais įrengtų vožtuvų vykstančio užsidarymo ir atsidarymo proceso – taip valdoma tekančio oro srovė.
Mokslininkų komanda planuoja patobulinti roboto išvaizdą aptraukdami jį dirbtine, žvynuota ir švelnia oda. Ir visai ne dėl didesnio autentiškumo įspūdžio, tačiau tam, kad sumažintų tarp roboto kūno bei paviršiaus, ant kurio jis juda, atsirandančią trintį. Inžinieriai taip pat ketina robote įmontuoti vairavimo sistemą, taip pat keletą sensorių, kad jis galėtų visavertiškai judėti be žmogaus valdymo ir gebėtų savarankiškai išvengti įvairių kliūčių.
Tokio prototipo sukūrimas ir tobulinimas nėra tik smagus inžinerinis užsiėmimas – tai eksperimentavimas su biologines sistemas primenančiais, minkšto kūno robotais. Pasak C.Onalo, būtent tokiems robotams sektųsi kur kas geriau dirbti su žmonėmis bei prisitaikyti realiose aplinkose.
