2025-09-28 11:10

Iš kosmoso – į Prancūziją: mokslininkai atkūrė asteroido kelionę, susidūrimą su Žeme

2023 m. vasario 13-osios naktį danguje virš šiaurės vakarų Prancūzijos trumpam nušvito ugningas pėdsakas – tai buvo mažas asteroidas, įskriejęs į Žemės atmosferą ir virtęs meteoritų lietumi. Nors pats dangaus reginys tetruko kelias sekundes, bet jo mokslinė reikšmė – išskirtinė, rašo sciencealert.com.
2023 CX1
2023 CX1 / commons.wikimedia.org / gmaps / screenshot

Šis asteroidas, pavadintas 2023 CX1, buvo vos 1 metro pločio ir svėrė apie 650 kg.

Likus vos 7 valandoms iki susidūrimo su Žeme, jį aptiko vengrų astronomas.

NASA ir Europos kosmoso agentūros specialistai akimirksniu sureagavo – apskaičiavo tikslią jo trajektoriją ir prognozavo, kada ir kur jis pateks į Žemės atmosferą. Tai buvo vienas tiksliausių tokių prognozavimo atvejų istorijoje.

Tuomet observatorijos visame pasaulyje – tiek profesionalų, tiek mėgėjų – mobilizavosi stebėti šio įvykio.

Prancūzijos FRIPON/Vigie-Ciel tinklas, suburtas būtent meteorų stebėjimui, surinko gausybę vaizdo įrašų ir nuotraukų, leidusių mokslininkams atkurti ne tik asteroido kritimo trajektoriją, bet ir tai, kaip jis suskilo atmosferoje.

Meteorito gabalėliai – muziejuje

Asteroidas į atmosferą pateko dideliu greičiu, maždaug 28 kilometrų aukštyje, ir suskilo dviem etapais.

Mokslininkai pabrėžia, kad šis fragmentavimas buvo ypač smarkus – asteroidas prarado net 98 proc. savo masės, išskirdamas didžiulį energijos kiekį. Toks procesas stebėtas vos antrą kartą per visą asteroidų stebėjimų istoriją.

Vos po dviejų dienų pirmieji meteorito gabalėliai – apie 93 gramų svorio – buvo rasti netoli Sen Pjer le Vižero miestelio, padedant vietos gyventojams.

Iš viso buvo surinkta apie tuziną meteoritų fragmentų, kurie dabar įtraukti į Prancūzijos nacionalinio gamtos istorijos muziejaus kolekciją.

Iš kur jis atskrido?

Analizė rodo, kad 2023 CX1 greičiausiai yra kilęs iš vadinamosios Massalia asteroidų šeimos, esančios tarp Marso ir Jupiterio.

Tokios kilmės objektai atsiskiria nuo didesnių kūnų asteroidų žiede ir per milijonus metų pasiekia vidinę Saulės sistemos dalį – kai kurie jų galiausiai susiduria su Žeme.

Šis konkretus susidūrimas buvo visiškai nepavojingas – nė vienas fragmentas nepadarė žalos žmonėms ar infrastruktūrai.

Tačiau tyrimas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad staigus ir stiprus fragmentavimasis galėtų būti pavojingesnis nei laipsniškas skaidymasis, koks buvo, pavyzdžiui, 2013 m. virš Čeliabinsko Rusijoje.

Tąkart 20 metrų pločio asteroidas skilo į kelis fragmentus, kiekvienas jų išskyrė mažesnį energijos kiekį, tačiau bendra smūginė banga buvo tokia stipri, kad išdaužė langus ir sužeidė daugiau nei tūkstantį žmonių.

Mokslininkų teigimu, 2023 CX1 atvejis suteikė unikalią galimybę iš arti stebėti, kaip kosminiai kūnai elgiasi patekę į mūsų atmosferą.

Esą kiekvienas toks įvykis padeda geriau suprasti, kokie asteroidai gali būti pavojingi, kaip jie skyla ir kokių priemonių gali reikėti ateityje norint apsaugoti planetą nuo didesnių susidūrimų.

Visa mokslinė informacija, surinkta apie 2023 CX1, buvo neseniai paskelbta prestižiniame žurnale „Nature Astronomy“.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą