Ieva Jusionytė teigia, kad šią paramą planuoja panaudoti naujam tyrimų projektui – knygai apie organizuoto nusikalstamumo lyderių ekstradicijos (išgabenimo) iš Meksikos ir kitų Lotynų Amerikos šalių į JAV praktiką, rašo Brauno universitetas.
„Esu labai dėkinga už šią stipendiją, nes ji suteiks man daugiau laiko ir laisvės įgyvendinti naujausią ir turbūt sudėtingiausią iki šiol mano darytą projektą“, – sako I.Jusionytė, vadovaujanti Žmogaus teisių ir humanitarinių studijų centrui Brauno universiteto Thomas J. Watson Jr. tarptautinių ir viešųjų reikalų mokykloje.
I.Jusionytė specializuojasi etnografiniuose tyrimuose ir yra trijų knygų autorė. Pirmojoje – „Savage Frontier: Making News and Security on the Argentine Border“ („Laukinė siena: naujienos ir saugumas Argentinos pasienyje“) – ji nagrinėja subtilius tylos kodeksus, kuriais vadovaujasi vietos žurnalistai, rašydami apie trijų valstybių – Argentinos, Brazilijos ir Paragvajaus – pasienio regioną.
Jos domėjimasis sienų tyrimais kyla iš asmeninės patirties.
„Kadangi esu kilusi iš labai mažos šalies, kurios sienos smarkiai keitėsi, niekada nelaikiau jų savaime suprantamu dalyku. Jos mane visada žavėjo kaip dirbtiniai, bet kartu ir simboliškai galingi dariniai – dėl jų žmonės gyvena ir miršta“,– pasakojo antropologė.
Antrojoje knygoje „Slenkstis: skubios pagalbos tarnybos JAV ir Meksikos pasienyje“ (Threshold: Emergency Responders on the U.S.-Mexico Border) I.Jusionytė dokumentuoja gelbėtojų, paramedikų ir ugniagesių patirtis abiejose Nogaleso – Arizonos ir Meksikos – pusėse.
2024 m. išleistoje trečioje knygoje „Exit Wounds: How America’s Guns Fuel Violence Across the Border“ („Išeitinės žaizdos: kaip Amerikos ginklai skatina smurtą už sienos“) I.Jusionytė analizuoja, kaip JAV ginklų eksportas į Meksiką prisideda prie žmogžudysčių ir smurto augimo regione.
„Mane visada domino šis smurto ciklas tarp JAV ir Meksikos – kaip mūsų politika jį dažnai dar labiau sustiprina ir ko galime pasimokyti iš žmonių, kuriuos labiausiai paveikia pasienio saugumo politika“, – sako I.Jusionytė.
Savo dabartinį tyrimų projektą I.Jusionytė vadina natūraliu ankstesnės knygos tęsinio etapu. „Kas nutinka šių didžiųjų organizuotų nusikaltėlių grupuočių – vadinamųjų kartelių – lyderiams?“ – kelia klausimą mokslininkė. „Supratau, kad daugelis jų sėdi JAV kalėjimuose, o jų nusikaltimai Meksikoje lieka neištirti. Tai paskatino mane kelti platesnį klausimą: ar teisingumą galima eksportuoti iš Meksikos į Jungtines Valstijas?“,– pasakoja antropologė I.Jusionytė.
Mokslininkė pripažįsta, kad tyrimas tik prasideda ir gali trukti kelerius metus. Šiuo metu jai padeda trys Brauno universiteto studentai, kurie kuria duomenų bazę apie tūkstančius asmenų, ekstraduotų (išgabentų) iš Meksikos ir kitų Lotynų Amerikos šalių į JAV.
Stipendija buvo netikėta
I.Jusionytė pasakoja, kad kai pirmą kartą sulaukė skambučio iš MacArthur fondo, ji neatsiliepė – buvo visiškai pasinėrusi į darbą: stebėjo teismo procesus ir rinko interviu su kaliniais.
„Kai sužinojau, patyriau visą spektrą emocijų – nuo šoko ir netikėjimo iki džiaugsmo. Po skambučio ilgai vaikščiojau ir galvojau, kad esu dėkinga savo mentoriams ir kolegoms, kurie palaikė mane visos akademinės karjeros metu, kai dažnai pasirinkdavau gana netradicinius kelius.“
Laureatai pinigus gali naudoti laisvai – be jokių ataskaitų ar apribojimų.
MacArthur fondas pabrėžia, kad laureatus anonimiškai nominuoja savo sričių lyderiai, o juos vertina nepriklausoma komisija. Apie apdovanojimą mokslininkai sužino tik likus kelioms dienoms iki viešo paskelbimo.
MacArthur fondo stipendijos skiriamos kasmet už kūrybingumą, originalumą ir išskirtinį indėlį į savo sritį. Laureatai pinigus gali naudoti laisvai – be jokių ataskaitų ar apribojimų.
