Ši autoritetinga JAV institucija renka apie 400 mln. kasdien Amerikoje parašomų žinučių, tikintis, kad jos atspindi nedidelę, tačiau svarbią nacionalinės istorijos dalį.
„Vienas iš Kongreso bibliotekos misijos elementų – rinkti Amerikos istoriją ir įgyti kolekcijų, kurios yra vertingos tyrimams“, – sakė šios bibliotekos komunikacijos skyriaus direktorė Gayle Osterberg.
Kongreso biblioteka, įsikūrusi Nacionaliniame mole Vašingtone, saugo milijonus knygų ir istorinių dokumentų, o jos internetiniuose archyvuose sukaupta milijonai kūrinių, parašytų amerikiečių per daugiau nei du šimtmečius.
Dabar ši institucija taip pat nori tapti JAV paskelbiamų trumpųjų interneto žinučių saugotoja: „Twitter“ 2010 metų balandį pasirašė su biblioteka sutartį, suteikiančia prieigą prie pranešimų, parašytų nuo šio portalo įkūrimo 2006 metais.
Pasak G.Osterberg, iki 140 simbolių pranešimų kaupimas atitinka pagrindinį bibliotekos tikslą: „Rinkti Amerikos istoriją ir įgyti kolekcijų, kurios bus vertingos tyrimams.“
Vienas iš Kongreso bibliotekos misijos elementų – rinkti Amerikos istoriją ir įgyti kolekcijų, kurios yra vertingos tyrimams.
Tačiau pagrindinis iššūkis Kongreso bibliotekai – rasti vietos saugoti visas žinutes, paskelbtas šiame populiariame socialiniame tinkle, kurių jau dabar yra per 170 milijardų. „Twitter“ praeitą mėnesį paskelbė, kad jo aktyvių vartotojų skaičius viršijo 200 mln., o dauguma jų yra iš JAV.
Ištrintos arba užrakintos žinutės į Kongreso bibliotekos archyvą nepateks.
Tarp žinučių, kurie bus išsaugoti ateities kartoms, atsidūrė patys pirmieji „Twitter“ pranešimai, paskelbti vieno iš bendrovės įkūrėjų – Jacko Dorsey.
Ten pat bus saugoma ir pagarsėjusi žinutė, išsiųsta prezidento Baracko Obamos po istorinės pergalės rinkimuose 2008 metų lapkritį, pirmąkart jį atvedusios į Baltuosius rūmus.
„Ką tik patekome į istoriją. Visa tai įvyko, nes jūs atidavėte savo laiką, talentą ir aistrą. Visa tai įvyko dėl jūsų. Ačiū“, – sakoma tame JAV prezidento, nevengiančio naudotis technikos naujovėmis, pranešime.
2011 metų vasarį per dieną būdavo paskelbiama apie 140 mln. „Twitter“ pranešimų, o pernai spalį šis rodiklis padidėjo daugiau nei trigubai – iki maždaug pusės milijardo.
Kongreso bibliotekos kaupiamas žinutes saugos socialinių tinklų bendrovė „Gnip, Inc.“, įsikūrusi Kolorado mieste Boulderyje. Tam ši bendrovė skyrė 133 tūkst. gigabaitų savo talpyklose.
„Gnip“ nurodė, kad ypač sunku rinkti žinutes per vadinamuosius „pikus“ – kai jų srautas ypač padidėja dėl pasaulio dėmesio centre atsiduriančių naujienų, tokių kaip Japoniją 2011-ųjų kovą nusiaubęs cunamis, kai per sekundę būdavo paskelbiama tūkstančiai „Twitter“ pranešimų.
„Gnip“ susidūrė su Heraklio vertu iššūkiu, siekiant padaryti šias žinutes prieinamas visiems, norintiems jas peržiūrėti.
Bendrovė iki šiol nesugebėjo patenkinti tyrėjų iš viso pasaulio pageidavimų gauti prieigą prie šio archyvo. Netgi paieška tarp žinučių, parašytų per pirmuosius ketverius „Twitter“ gyvavimo metus (2006–2010 m.) gali trukti apie parą.
„Aišku, kad technologija, suteikianti mokslininkams prieigą prie didelių duomenų masyvų, atsilieka nuo tokių duomenų kūrimo ir skleidimo technologijos“, – sakoma neseniai Kongreso bibliotekos paskelbtame straipsnyje.
„Tokia padėtis neadekvati“, – pridūrė biblioteka, pareiškusi, kad šis milžiniškas archyvavimo projektas bus „nepakeliamai brangus“.
Tačiau Niujorke įsikūrusio Kornelio universiteto komunikacijų profesorius Lee Humphreysas sakė, kad internete skelbiamos trumposios žinutės gali daug atskleisti „apie kultūrą, kurioje jos buvo sukurtos“.
