Mažai kam žinoma, kad lenktynėse dėl kosmoso užkariavimo trečioje vietoje po TSRS ir JAV žengė Jugoslavija – šalis, kurioje buvo plėtojama savarankiška slapta kosminė programa. Jugoslavų technikų ir inžinierių savotiška „Biblija“ kuriant raketas tapo mažai kam žinomi austrų-vengrų kilmės kosmoso pionieriaus iš Jugoslavijos Hermano Potočniko-Noodungo užrašai.
1929 metais Berlyne šio žmogaus išleista knyga „Das Problem der Befahrung des Weltraums – der Raketen-Motor“ ( liet. Kosminių kelionių problema: raketinis variklis) įkvėpė nacistinės Vokietijos raketų genijų Wernehrį von Brauną, kuris po Antrojo pasaulinio karo tapo svarbia JAV raketų plėtojimo figūra.
Be šios knygos, egzistavo ir kiti – neišspausdinti – H. Potočniko užrašai, kuriuose buvo išdėstytos nuostabios, praktiškai dar niekam nežinomos techninės idėjos. JAV Centrinė Žvalgybos Valdyba (CŽV) šių dokumentų surasti nesugebėjo, tačiau 1947 m. Jugoslavijos slaptosioms tarbyboms tai pavyko.
Tuose užrašuose dėstomos idėjos tapo pagrindu slaptai kosminei Jugoslavijos programai, kuri pradėta plėtoti 1948 metais, po Jugoslavijos politinio lyderio Josipo Brozo Tito konflikto su Stalinu.
Penktojo dešimtmečio pabaigoje CŽV sužinojo, kad jugoslavai jau turi veikiančias skrydžio į kosmosą technologijas. Šias technologijas Jugoslavija slapta galėjo perduoti JAV 1961 m. kovą. Tų pačių metų gegužę JAV prezidentas pareiškė, kad amerikiečiai pirmieji nuskris į Mėnulį.
Dokumentinio filmo „Hiustone, turime bėdą!“ kūrėjai žada atskleisti, kaip Jugoslavijos prezidentas J. Tito sukūrė didžiausią slaptą kosminį centrą Europoje, kaip JAV raketos „Saturn V“ ir moduliai „Apollo“ buvo kuriami Jugoslavijoje ir kaip J. Tito su žmona Jovanka reguliariai lankydavosi NASA ir stebėdavo programos progresą.
Karinė bazė Nr. 505, esanti dabartinės Kroatijos ir Bosnijos ir Hercegovinos pasienyje, tebesaugo didžiausias slaptos nacionalinės kosminės programos paslaptis. Per Balkanų konfliktus bazė Nr. 505 buvo iš dalies sunaikinta ir aklinai užminuota. Tačiau po žeme ir šiandien būtų galima surasti išlikusius Jugoslavijos kosminės programos artefaktus. Dokumentinio filmo kūrėjai aplankė tą bazę ir žiūrovams papasakos apie negirdėtą kosminių varžybų pusę.
Kaip bebūtų, „Radio Free Europe“ eteryje keletas ekspertų išsakė dvejones dėl filme pateikiamų idėjų.
„Filme paprasčiausiai daug sutapimų. Vien tai, kad vienas po kito įvyko du įvykiai, dar nereiškia, kad juos sieja priežastinis ryšys", – tvirtina NASA istorikas Billas Bary.
Filmas turėtų pasirodyti jau šiais metais.
