Sekite 15min Google
Tai sudaro dešimtadalį maždaug 60 proc. sumažinimo, palyginti su 2019 metų lygiu, kurio, mokslininkų teigimu, reikia norint apriboti atšilimą iki 1,5 laipsnio Celsijaus. Šis rodiklis smarkiai krito nuo praėjusių metų prognozių, JAV pasitraukus iš Paryžiaus susitarimo.
JT klimato kaitos padalinio ataskaita yra 154 šalių nacionaliniu lygmeniu nustatytų įsipareigojimų (NDC) – privalomų teikimų pagal 2015 metų Paryžiaus sutartį – apibendrinimas. Ji apima teikimus, gautus nuo 2024 metų sausio iki 2026 metų rugpjūčio, ir apima 71 proc. pasaulio emisijų.
Joje nustatyta, kad šalims visiškai įgyvendinus savo planus bei pasiekus sąlyginius tikslus, emisijų sumažinimas siektų vos devynis procentus.
Praėjusiais metais JT prognozavo 10 proc. sumažinimą iki 2035 metų, tačiau tai buvo padaryta dar nesulaukus didelės dalies NDC, kai trūkstami įsipareigojimai turėjo būti sumodeliuoti, o JAV dar nebuvo pasitraukusios.
Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) vadovaujamos JAV antrą kartą pasitraukė iš Paryžiaus susitarimo ir vykdo politiką, kurioje didelis dėmesys skiriamas iškastiniam kurui.
JT aplinkos apsaugos programa praėjusią savaitę nustatė, kad pasauliniai įsipareigojimai mažinti planetą šildančias emisijas lemia tai, kad pasaulis šį šimtmetį sparčiai juda link 2,6 laipsnio Celsijaus atšilimo.
JT klimato vadovas Simonas Stiellas (Saimonas Stilas) pareiškime teigė, kad Turkijoje vyksiantis COP31 susitikimas, „sutelkiant dėmesį į praktines priemones, skirtas didesniam įgyvendinimui palaikyti“, gali padėti išspręsti kai kurias esmines spragas.
Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija apskaičiavo, kad norint turėti realią galimybę apriboti atšilimą iki 1,5 laipsnio Celsijaus iki 2100 metų, palyginti su ikipramoniniu laikotarpiu, pasaulinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos iki 2035 metų turi sumažėti 60 proc., palyginti su 2019 metų lygiu.
Siekiant išlaikyti atšilimą žemiau 2 laipsnių ribos, kuri yra atsarginis Paryžiaus susitarimo tikslas, emisijos iki 2035 metų turėtų sumažėti 37 procentais.
Mokslininkai įspėja, kad kiekviena papildoma laipsnio dalis virš 1,5 laipsnio didina ekstremalių oro sąlygų reiškinių skaičių ir negrįžtamų pokyčių planetoje tikimybę – nuo mirštančių koralinių rifų iki tirpstančio amžinojo įšalo.
Pasaulis jau sušilo maždaug 1,4 laipsnio, palyginti su ikipramoniniu laikotarpiu, o 1,5 laipsnio riba, kaip tikimasi, bus peržengta jau per ateinančius metus.
Kitoje ataskaitoje, paskelbtoje antradienį, JT nustatė, kad pažanga didinant finansavimą atšilimui stabdyti yra pasiekta, tačiau ji vis dar gerokai atsilieka nuo to, ko reikalaujama.
Pasauliniai klimato finansavimo srautai 2023 ir 2024 metais vidutiniškai siekė 1,9 trln. dolerių (1,7 trln. eurų) per metus – tai yra 32 proc. padidėjimas, palyginti su 2021 ir 2022 metais. Šį augimą daugiausia lėmė privačios investicijos į mažos emisijos technologijas, įskaitant atsinaujinančiosios elektros gamybą, bei privačios namų ūkių investicijos į elektromobilius ir šilumos siurblius.
