Sekite 15min Google
Byla prasidėjo 2023 m., kai JAV valstijos apkaltino „Meta“ sąmoningai kūrus platformas taip, kad jos skatintų priklausomybę, ir klaidinus visuomenę dėl galimos žalos vaikams. Valstijos taip pat teigė, kad bendrovė rinko jaunesnių nei 13 metų vaikų duomenis be tėvų sutikimo.
Advokatų profesinės bendrijos „Tegos“ partneris, advokatas, Technologijų grupės vadovas Mindaugas Civilka sako, kad susitarimo reikšmė yra platesnė nei piniginės sankcijos.
„Tai yra labai reikšmingas precedentas, nes šiuo atveju kalbama ne tik apie turinį platformose, bet ir apie paties produkto dizainą – kaip socialinis tinklas yra sukurtas ir kokiais mechanizmais siekiama išlaikyti vartotojo, ypač jauno besiformuojančio vartotojo, dėmesį“, – sako M.Civilka.
Ką „Meta“ turės pakeisti?
Viena svarbiausių susitarimo dalių – patikimo vartotojų amžiaus nustatymo mechanizmo taikymas. „Meta“ turės atsižvelgti ir į amžiaus signalus, gaunamus iš „Google“ ir „Apple“ operacinių sistemų bei programėlių parduotuvių.
Naudotojai bus skirstomi į tris grupes: 18 metų ir vyresnius, 13–17 metų ir jaunesnius nei 13 metų. Jaunesniems nei 13 metų vaikams naudotis „Meta“ produktais yra draudžiama.
Pagal susitarimą jaunesniems nei 18 metų „Instagram“ ir „Facebook“ vartotojams numatomas bendras dviejų valandų per dieną naudojimosi limitas. Po 15, 60 ir 90 minučių nepertraukiamo naudojimosi būtų rodomi įspėjimai ir siūlomos pertraukos, o limitą galėtų pakeisti tik tėvai. Nuo vidurnakčio iki 6 val. ryto būtų blokuojama dauguma funkcijų, o pranešimai įprastu mokyklos laiku, nuo 8 iki 15 val., būtų nutildomi. Išimtys būtų taikomos saugumo ar pavojaus įspėjimams.
Paaugliams taip pat būtų suteikta daugiau galimybių kontroliuoti naujienų srautą – pasirinkti mažiau algoritminėmis rekomendacijomis paremtą turinį, išjungti automatinį vaizdo įrašų atkūrimą ir slėpti „patinka“ skaičių. „Meta“ įsipareigojo tobulinti technologijas, leidžiančias identifikuoti jaunesnius nei 13 metų vartotojus, ir stiprinti nepilnamečių apsaugą nuo suaugusiųjų, kurie neturėtų su jais kontaktuoti.
Šiuos apribojimus būtų galima pakeisti, jei paauglys naudotųsi Tėvų priežiūros programa (angl. parental supervision), susiejančia jo paskyrą su vieno iš tėvų ar globėjo paskyra. Tėvai galėtų pakeisti paauglio nustatymus ir juos sušvelninti, tačiau norint sugriežtinti – reikėtų paauglio sutikimo.
Kartu toks modelis kelia privatumo ir autonomijos klausimų. Tėvai galėtų matyti informaciją apie paauglio naudojimosi paslaugomis laiką, jo kontaktų ir asmenų, su kuriais jis susirašinėja, naudotojų vardus, taip pat duomenis apie galimas papildomas paauglio paskyras. 16–17 metų paaugliams tai kelia klausimų dėl jų autonomijos, privatumo ir orumo.
„Svarbu suprasti, kad taikos sutartis savaime nereiškia, jog „Meta“ pripažino padariusi pažeidimus. Bendrovė ir toliau neigia valstijų kaltinimus. Tačiau ji sutinka su konkrečiais produkto ir veiklos pakeitimais, todėl praktinė šio susitarimo reikšmė yra didelė“, – teigia M.Civilka.
Susitarime taip pat numatytas nepriklausomas išorės auditorius, kuris ateinantį dešimtmetį vertins, kaip „Meta“ laikosi prisiimtų įsipareigojimų.
Kodėl tai svarbu ne tik „Meta“?
Finansinė susitarimo dalis yra milžiniška, tačiau jos poveikis „Meta“ verslui nebūtinai bus proporcingas sumai. Bendrovė pernai uždirbo apie 200 mlrd. JAV dolerių pajamų, todėl 18 mlrd. JAV dolerių išmoka savaime jos verslo modelio nepakeistų.
Daug svarbesni gali būti produkto pakeitimai. „Meta“ verslas didele dalimi remiasi vartotojų dėmesiu ir laiku, praleidžiamu jos platformose. Jei paaugliai platformose praleis mažiau laiko, tai potencialiai mažins reklamos parodymų ir vartotojų įsitraukimo galimybes.
„Reguliavimo požiūriu labai svarbus tampa ne tik klausimas, kokį turinį vartotojas mato, bet ir tai, kaip platforma yra suprojektuota, kaip veikia rekomendacijų sistemos ir kokiais būdais siekiama išlaikyti žmogų platformoje“, – sako M.Civilka.
Vis dėlto susitarimas nereikalauja „Meta“ atsisakyti personalizuotų rekomendacijų algoritmų ar tikslinės reklamos, todėl pagrindinis bendrovės pajamų modelis iš esmės išlieka.
Spaudimas turės įtakos visai rinkai
M.Civilka teigia, kad susitarimo poveikis gali neapsiriboti „Meta“ platformomis.
„Pagal susitarimą dalis lėšų būtų išmokama tik tuo atveju, jei panašių saugumo priemonių imtųsi ir kitos didžiosios platformos, tarp jų „TikTok“, „YouTube“ ir „Snapchat“. „Meta“ taip pat yra numačiusi galimybę dar labiau mažinti paauglių naudojimosi laiką, jei konkurentai priimtų panašius ribojimus“, – pažymi teisininkas.
Tai sukuria spaudimą visai rinkai: vienai platformai apribojus nepilnamečių naudojimąsi, tačiau konkurentams to nepadarius, vartotojai gali persikelti kitur. Todėl reguliuotojams svarbu, kad saugumo standartai nebūtų taikomi tik vienam rinkos dalyviui.
JAV aktyvistai jau ragina Kongresą priimti federalinį reguliavimą, kuris panašius saugumo reikalavimus taikytų visoms socialinių tinklų platformoms.
O kas laukia Europoje?
JAV susitarimas teisiškai taikomas 47 valstijose, tačiau jo reikšmė gali būti platesnė. „Meta“ platformos veikia globaliai, todėl ilgainiui bendrovei gali būti sudėtinga ir brangu palaikyti visiškai skirtingas produktų versijas skirtingose rinkose.
Europoje jau galioja atskiras reguliavimo mechanizmas. Europos Komisija yra pradėjusi veiksmus prieš „Meta“ pagal Skaitmeninių paslaugų aktą (DSA), daug dėmesio skirdama nepilnamečių apsaugai, algoritminėms rekomendacijoms, begalinei slinkčiai, automatiniam vaizdo įrašų atkūrimui ir tėvų kontrolei. Po JAV susitarimo EK pareiškė sieksianti, kad Europos vaikai gautų bent tokią pačią apsaugą.
„JAV susitarimas Europai yra svarbus ne tiek dėl konkrečių dviejų valandų ar kitų ribojimų, kiek dėl krypties. Reguliavimas vis labiau juda link to, kad būtų vertinama ne tik tai, ką platforma publikuoja, bet ir kaip ji suprojektuota bei kokį vartotojo elgesį skatina“, – sako „Tegos“ partneris.
ES atveju pasekmės bendrovei taip pat gali būti reikšmingos – už Skaitmeninių paslaugų akto pažeidimus teoriškai gali grėsti bauda iki 6 proc. pasaulinės metinės įmonės apyvartos.
Be to, ribojant naudojimąsi viena platforma, paaugliai gali rinktis kitas socialines platformas, žaidimų aplinkas ar pokalbių programas. Jaunimas taip pat greitai randa naujas alternatyvas – tarp jų vis labiau populiarėja interaktyvios DI sistemos, tokios kaip „ChatGPT“, „Character.ai“ ar „Meta AI“. Tai kelia naujų klausimų dėl emocinės priklausomybės ir nepilnamečių apsaugos.
„Reguliavimas gali pakeisti technologijos elgesį, tačiau teisinėmis priemonėmis neįmanoma pakeisti technologijų progreso krypties, o be to, reguliavimas savaime neišsprendžia visų socialinių ir psichologinių priežasčių, dėl kurių žmogus naudojasi socialiniais tinklais“, – teigia M.Civilka.
Naujas etapas socialinių tinklų reguliavime
Tikėtina, kad tikrasis susitarimo poveikis paaiškės ne iš karto. Dalis pakeitimų bus įgyvendinama per ateinančius metus, o jų rezultatams įvertinti reikės stebėti ne tik pačių platformų veikimą, bet ir vartotojų elgseną.
Vis dėlto JAV byla rodo aiškią reguliavimo kryptį: valstybės vis dažniau siekia atsakomybės ne vien už tai, kas skelbiama socialiniuose tinkluose, bet ir už tai, kaip pačios platformos sukurtos ir kokį elgesį jų dizainas skatina.
M.Civilkos vertinimu, būtent šis pokytis ilgainiui gali būti svarbesnis už pačią 17 mlrd. JAV dolerių sumą.
