Sekite 15min Google
Pastaruoju metu daug kalbama apie GNSS signalų trikdžius Baltijos regione. Tačiau kaip tai atrodo realybėje? Kaip atskleidžia „Oro navigacijos“ oro eismo saugos elektronikos specialistas (ATSEP) Jonas Gliožeris, praktiškai tai gali reikšti prarastą arba klaidinantį signalą, dėl to orlaivio navigacijos sistemos gali nustatyti netikslią ar net klaidingą padėtį.
Aviacijoje neužtenka plano B
GPS yra viena iš pasaulinių palydovinės navigacijos sistemų (GNSS), kurių signalus orlaivio navigacijos sistemos gali naudoti jo padėčiai nustatyti ir navigacijai. Tačiau navigacija aviacijoje neapsiriboja vien palydovinėmis sistemomis. Orlaiviuose naudojamos ir kitos žemėje veikiančios antžeminės navigacijos priemonės. Todėl GNSS signalų sutrikimas savaime nereiškia, kad orlaivis netenka visų navigacijos šaltinių. Tokiose situacijose svarbi ir pilotų bei skrydžių vadovų sąveika.
„Mūsų prižiūrimos antžeminės navigacijos įrangos ir sistemos perduoda signalus, kurie padeda orlaiviui nustatyti savo padėtį ir naviguoti, o artėjant prie oro uosto – saugiai atlikti tūpimo procedūras. Paprastai tariant, tai tarsi orientyrai ore, panašiai kaip kelio ženklai važiuojant keliu“, – savo darbą paaiškina Jonas. Tačiau kodėl antžeminės navigacijos infrastruktūros vis dar reikia šiandien, kai palydovinė navigacija tapo įprasta aviacijos dalimi? Jono teigimu, atsakymas slypi viename svarbiausių aviacijos principų – galimybėje turėti daugiau patikimų pasirinkimų:
„Turime alternatyvų, kurios padeda užtikrinti, kad jeigu vienos priemonės nebus, ją papildys kita. Gerai turėti planą B, planą C ir planą D. Juk išeinant į miestą taip pat pakeliame akis į dangų ir, jei matome, kad artėja lietus, pasiimame skėtį, kad galėtume jaustis saugiau.“
Vis dėlto antžeminės navigacijos įranga nėra tik atsarginis planas, kurio prireikia sutrikus GNSS signalui – šios sistemos yra naudingos ir esant blogo matomumo oro sąlygoms.
„Nėra taip, kad jos įprastai nenaudojamos, – pabrėžia Jonas. – Kai kurios šalys svarstė, ar nereikia atsisakyti senųjų sistemų ir naujus oro uostus projektuoti jau be jų. Bet pastarųjų metų įvykiai parodė, kad vis dėlto šių sistemų svarba auga.“
Sistemos nuolat tikrinamos, tačiau vien to nepakanka
Užtikrinant skrydžių saugą ypač svarbus yra ir įrangos patikimas veikimas – anot pašnekovo, jis nuolat tikrinamas skirtingais būdais: vienas jų yra, kai atliekami iš anksto suplanuoti navigacinės įrangos ir sistemų skrydžių bandymai. Juos vykdo specialus orlaivis-laboratorija, kuris tikrina parametrus oro erdvėje ir jų atitiktį standartų reikalavimams.
Šie patikrinimai planuojami iš anksto ir atliekami reguliariai – kartą arba du kartus per metus, priklausomai nuo tikrinamos įrangos.
Tačiau inžinieriaus darbas neapsiriboja vien technine įrangos priežiūra. Kaip priduria Jonas, svarbi kompetencijos dalis yra gerai išmanyti prižiūrimas sistemas, suprasti jų veikimo principus ir gebėti įvertinti jų būklę: „Būtent tokia yra mūsų darbo specifika – suprasti, kaip veikia tos sistemos, žinoti, kada jos neveikia ir kada jų negalima naudoti.“
Inžinieriaus darbe pasitaiko ir netikėtų sutrikimų, kai pirmiausia tenka išsiaiškinti pačią problemos priežastį. O ir sistemos nuolat keičiasi, yra atnaujinamos. Dėl to „Oro navigacijos“ inžinierių kompetencijos nuolat stiprinamos ir tarptautiniu lygmeniu – specialistai dalyvauja tarptautiniuose mokymuose, gilina žinias pagal aviacijos techniniams specialistams taikomus ATSEP (angl. Air Traffic Safety Electronics Personnel) kompetencijos standartus.
„Todėl ir pats inžinierius gilina savo žinias, įgyja tarptautinius sertifikatus, stebi, kokiomis praktikomis vadovaujasi kitų šalių oro navigacijos paslaugų teikėjai. Atsiranda ir naujų dalykų aplinkoje, kurie gali turėti įtakos mūsų įrangai. Kiekviena situacija skirtinga, todėl bandome gilintis ir suprasti, kas gali sistemas paveikti, o kas – ne“, – pasakoja Jonas.
Išskirtinė įranga Lietuvoje
Šiandien Jonas prižiūri specifines aviacijos sistemas. Į „Oro navigaciją“ jis atėjo baigęs elektronikos inžinerijos studijas, o su organizacija pirmą kartą iš arčiau susipažino universiteto Karjeros dienose.
Tuomet prie „Oro navigacijos“ stendo priėjęs jaunas studentas, kaip pats prisimena, turėjo daugiau klausimų nei atsakymų: kokia apskritai šios organizacijos veikla, kokie inžinieriai joje dirba ir kokios technologijos slypi už skrydžių. Pradėjęs dirbti jis rado atsakymus labai praktiškai – nuo nematytų technologijų iki augimą skatinančios organizacijos kultūros.
„Visos įrangos, su kuriomis dabar dirbu, man buvo naujos. Gal jau buvau jas matęs, bet niekada neatkreipdavau per daug dėmesio, nes nematydavau jų iš inžinerinės pusės. Iš to, ką čia matau, daug kas yra tikrai nauja ir nematyta. Dėl to, kai pradedi čia dirbti, vyksta mokymai apie įrangą, su kuria dirbsi, nes ji yra labai specifinė. Ją naudoja būtent oro navigacijos paslaugų teikėjai, ir nėra daug kitų vietų, kur galėtum su ja susipažinti ar išmokti dirbti“, – pasakoja inžinierius.
Po trejų metų stovi kitoje stendo pusėje
Praėjus beveik trejiems metams, situacija apsivertė: šiandien Jonas grįžta į Karjeros dienas ne kaip atsakymų ieškantis elektronikos inžinerijos studentas, o kaip „Oro navigacijos“ oro eismo saugos elektronikos specialistas – inžinierius, galintis apie savo darbą papasakoti kitiems.
„Dabar pats dalyvauju renginyje ir pristatau įmonę. Man šis procesas labai įdomus, nes žinau, ką reiškia būti kitoje pozicijoje – kai esi studentas, ieškai ir dar nežinai, ko nori. Matau, kada žmogui tikrai atsiranda kažkoks kabliukas ir jis nori sužinoti daugiau. Jeigu galiu bent mažu krisleliu kažkam padėti, pakreipti tinkamu keliu, tikrai bandau“, – pasakoja jis.
Paklaustas, kokiam jaunam inžinieriui tokia sritis galėtų tikti ir kam siūlytų prisijungti prie „Oro navigacijos“ komandos, Jonas neskuba vardyti konkrečių asmeninių savybių. Jo manymu, daug svarbesnis yra smalsumas ir noras pačiam ieškoti atsakymų.
„Turbūt svarbiausia domėtis. Jeigu ieškai atsakymų, juos tikrai atrandi. Jeigu domiesi ir tau pačiam įdomu, čia gali atrasti labai daug dalykų. Atrodo, aš čia beveik trejus metus, bet dar yra daug dalykų, kurių tikrai nežinau, tačiau galiu kasdien klausti kolegų, ieškoti, domėtis ir vis auginti savo kompetenciją“, – sako Jonas.
