Sekite 15min Google
Darius Povilaitis, „Telia“ kibernetinio saugumo ekspertas, atkreipia dėmesį, kad nors virusai ir kita kenkėjiška programinė įranga dažnai veikia nepastebimai, tam tikri požymiai gali išduoti, jog įrenginys jau yra kompromituotas.
Ekspertas pastebi, kad vartotojai dažnai pirmuosius užkrėtimo ženklus palaiko įprastais techniniais trikdžiais, tačiau delsimas gali kainuoti prarastus duomenis ar net finansinius nuostolius.
„Jeigu telefonas ar kompiuteris staiga pradėjo veikti lėčiau, dažnai stringa, kaista arba baterija išsikrauna gerokai greičiau nei įprastai, verta suklusti. Tai gali būti ženklas, kad fone veikia kenkėjiškos programos, kurios naudoja įrenginio resursus savo tikslams“, – sako D.Povilaitis.
Dažniausi užkrėsto įrenginio požymiai
Pasak pašnekovo, galimą įrenginio užkrėtimą dažnai išduoda keli požymiai. Telefonas ar kompiuteris gali pradėti veikti neįprastai lėtai, programėlės ar naršyklės langai gali užsidaryti arba atsidaryti savaime. Sunerimti verta ir tuomet, jei naršyklėje nuolat pasirodo iššokantys reklaminiai langai, įrenginyje atsiranda neįdiegtų ar nepažįstamų programėlių, nežinomų failų, o telefono sąskaitoje matomi brangūs SMS ar skambučiai nežinomais, ypač užsienio numeriais.
Apie galimą kenkėjiškos programinės įrangos veiklą gali signalizuoti ir staiga išaugęs mobiliųjų duomenų sunaudojimas, nuolat kaistantis telefonas ar kompiuteris, net kai neatliekamos daug resursų reikalaujančios užduotys. Dar vienas svarbus ženklas yra draugų, kolegų ar artimųjų pranešimai apie iš jūsų el. pašto ar socialinių tinklų paskyrų gaunamas įtartinas žinutes.
„Vienas pavojingiausių ženklų yra tai, kad iš jūsų paskyrų be jūsų žinios siunčiamos žinutės ar laiškai. Tai gali reikšti, kad nusikaltėliai jau perėmė tam tikrą prieigą prie jūsų paskyrų arba įrenginio“, – perspėja D.Povilaitis.
Vis dėlto svarbu suprasti, kad užkrėstas telefonas ar kompiuteris ne visada rodo akivaizdžius požymius. Kai kurios kenkėjiškos programos yra sukurtos taip, kad veiktų visiškai nepastebimai, todėl įrenginys gali atrodyti veikiantis įprastai, nors tuo metu fone renkami duomenys, stebima vartotojo veikla ar vykdoma kita kenkėjiška veikla.
Ką daryti pastebėjus galimą virusą?
Susidūrus su įtartinais požymiais, ekspertas rekomenduoja nedelsti ir imtis kelių svarbių veiksmų.
Pirmiausia reikėtų atjungti įrenginį nuo interneto. Tai gali sustabdyti kenkėjiškos programos veiklą ir apriboti duomenų perdavimą nusikaltėliams. Tuomet rekomenduojama atlikti pilną antivirsinę patikrą naudojant patikimą saugumo programinę įrangą ir, nustačius grėsmę, ją pašalinti pagal pateiktas rekomendacijas.
Vis dėlto svarbu žinoti, kad antivirusinė programa ne visada aptinka ar pašalina visas grėsmes. Jei kyla įtarimų, kad įrenginys vis dar užkrėstas arba buvo pasisavinti jautrūs duomenys, verta kreiptis į kibernetinio saugumo specialistus. Taip pat rekomenduojama pakeisti svarbiausių paskyrų slaptažodžius ir įjungti dviejų faktorių autentifikavimą. Be to svarbu peržiūrėti įdiegtas programas ir pašalinti tas, kurių neįdiegėte patys arba kurios atrodo įtartinos.
„Jei kyla įtarimų, kad buvo pavogti prisijungimo duomenys, reikėtų nedelsiant pakeisti slaptažodžius. Ypač svarbu tai padaryti el. pašto paskyrose, nes jos dažnai tampa raktu prie kitų skaitmeninių paslaugų“, – teigia „Telia“ kibernetinės saugos ekspertas.
D.Povilaitis taip pat rekomenduoja įjungti dviejų veiksnių autentifikavimą ir patikrinti, ar paskyrose nėra nepažįstamų prisijungimų.
Geriausia apsauga – prevencija
Nors visiškai išvengti grėsmių internete sudėtinga, riziką galima reikšmingai sumažinti laikantis kelių pagrindinių saugumo taisyklių: reguliariai atnaujinti operacinę sistemą bei programėles, siųstis programas tik iš oficialių šaltinių, nespausti įtartinų nuorodų ir naudoti stiprius, unikalius slaptažodžius.
„Kibernetiniai nusikaltėliai vis dažniau išnaudoja ne technines spragas, o žmonių neatidumą. Todėl svarbiausia saugumo priemonė išlieka budrumas. Jei kažkas atrodo įtartinai, verta sustoti ir pasitikrinti prieš atliekant bet kokius veiksmus“, – pabrėžia D.Povilaitis.
Pasak D.Povilaičio, didžiausią grėsmę kelia ne tos kenkėjiškos programos, kurios akivaizdžiai trikdo įrenginio veikimą ar rodo reklamas, o tos, kurios veikia tyliai ir ilgą laiką lieka nepastebėtos. Tokios programos gali rinkti jautrius duomenis, stebėti vartotojo veiklą ar suteikti nusikaltėliams prieigą prie paskyrų ir įrenginių.
