Susirgimus, kuriems numatoma taikyti ląstelių terapiją, paprastai lydi uždegimo procesas. Todėl itin svarbu suprasti, kaip kamieninės ląstelės elgiasi tokiomis ekstremaliomis sąlygomis.
Inovatyvios medicinos centre dirbantis Vytautas Kašėta su kolegomis, atlikdami tyrimus su pelėmis parodė, kad transplantuotos kamieninės ląstelės migruoja į uždegimo židinį.
Susirgimus, kuriems numatoma taikyti ląstelių terapiją, paprastai lydi uždegimo procesas.
Ten jos aptinkamos praėjus vienai valandai po transplantacijos. Tuo pačiu metu jos aptinkamos ir kepenyse, kiek vėliau – blužnyje. Tyrimai liudija, kad uždegimo metu vyksta ir transplantuotų ląstelių antrinė migracija iš kaulų čiulpų į blužnies kamieninių ląstelių nišas. Šie tyrimai suteikia žinių apie jų migracijos dėsningumus patologinių procesų metu. Tai leidžia preliminariai įvertinti galimą jų poveikį pažeistiems ir sveikiems organams.
Plačiau apie šį ir kitus Lietuvos mokslininkų darbus sužinosite aštuntoje jaunųjų mokslininkų konferencijoje „Bioateitis: gamtos ir gyvybės mokslų perspektyvos“, kurią gruodžio 10 d. rengia LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyrius.
Konferencijos tikslas – apžvelgti geriausiųjų jaunųjų mokslininkų darbus bio-, nanotechnologijų, biochemijos, biomedicinos ir geomokslų sandūroje. Konferencijoje dalyvaus žymūs Lietuvos mokslininkai, pranešimus skaitys daugiau kaip 30 Lietuvos jaunųjų mokslininkų bei aukštųjų mokyklų ir kitų mokslo įstaigų mokslininkų. Pagrindinis konferencijos rėmėjas UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“. Šiais metais plenarinį pranešimą konferencijoje skaitys kompanijos Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros direktorius prof. Arvydas Lubys.
