Ateiviai galėjo pasiekti savo galimybių ribas ir prarado susidomėjimą paieškomis – taip pat kaip ir mes.
Kaip mokslininkas paaiškino interviu „Daily Mail“, ateivių civilizacijos galėjo tiesiog... pavargti mūsų ieškoti.
„Paprastu požiūriu, jei kitos civilizacijos nėra daug labiau išsivysčiusios, tai atsiranda tyrimų riba“, – sako daktaras Corbetas.
Corbetas mano, kad dauguma nežemiškų civilizacijų tik šiek tiek pranoksta mūsų išsivystymo lygį, todėl pasiekė technologijų galimybių ribą ir tiesiog prarado motyvaciją mūsų ieškoti.
„Jų technologijos gali neapimti jokių šuolių, prilygstančių elektros atradimui ar naujiems fizikos dėsniams“, – aiškina jis.
Kitaip tariant, gyvenimas visatoje galėjo sustoti lygyje, panašiame į žmogiškąjį, kai tolesni proveržiai yra pernelyg sudėtingi ar brangūs.
Kaip pavyzdį mokslininkas pateikia planetą „Proxima Centauri b“ – vieną iš perspektyviausių pasaulių gyvybės paieškai, esančią vos už 4 šviesmečių nuo mūsų.
Tačiau, atsižvelgiant į šiuolaikinių kosminių laivų greitį, kelionė ten užtruktų apie 100 000 metų.
Nenuostabu, kad net ateiviai galėjo prarasti entuziazmą.
„Fermi paradoksas“
Korbeto teorija teigia, kad kontakto nebuvimas nėra paslaptis, jei dauguma civilizacijų tiesiog nesugeba arba nėra suinteresuotos tarpžvaigždinėmis kelionėmis.
„Galbūt galaktikoje yra tik nedidelis skaičius technologinių civilizacijų, bet nė viena iš jų nepasiekė „supermokslo“ lygio“, – daro išvadą jis.
Tačiau ne visi mokslininkai su tuo sutinka. Profesorius Michaelas Garrettas iš Mančesterio yra skeptiškas: „Tai projektuoja žmogišką apatiją į visą kosmosą. Sunku patikėti, kad visa protinga gyvybė yra tokia nuobodi“.
Yra ir kitų hipotezių. Kai kurie tyrinėtojai mano, kad ateiviai bijo žmonių dėl mūsų agresyvios prigimties.
„Mes galime atrodyti pernelyg pavojingi, todėl jie nenori, kad juos aptiktų“, – spėja biopsichologas Gordonas Gallupas.
Kiti mano, kad aukštai išsivysčiusios civilizacijos perėjo į kitą būties būseną, kurios mes tiesiog negalime atpažinti.
Nepaisant visko, Žemės mokslininkai toliau siunčia radijo ir šviesos signalus į kitas sistemas, tikėdamiesi, kad vieną dieną kas nors vis dėlto atsakys.
Šaltinis: unian.net
