Sekite 15min Google
Pasak Jeilio universiteto meno galerijos, kurios kolekcijoje saugomas šis priešistorinis dirbinys, kaukė yra maždaug 22,6 cm pločio ir 17 cm aukščio, o sveria apie 60,9 gramo.
Kaukėje yra angos burnos, akių ir šnervių vietose, taip pat įrėžiai ir įpjovos, vaizduojantys antakius, blakstienas ir dantis. Aplink kaukės kraštą išmuštos skylutės leidžia manyti, kad ji kadaise buvo pritvirtinta prie mirusiojo kūno arba laidojimo statulos, knygoje „Old Javanese Gold“ (Jeilio universiteto leidykla, 2011 m.) rašė archeologas Johnas Miksicas.
Norėdamas pagaminti kaukę, senovės amatininkas turėjo gauti itin gryno aukso, tikriausiai iš netoliese esančių Sumatros arba Borneo salų. Tuomet jis būtų iškalęs metalą į ploną, maždaug žmogaus veido dydžio ir formos lakštą, o įrėžius išraižęs kaltu, knygoje rašė J.Miksicas.
Kadangi kaukė buvo pagaminta gana paprasta technika, J.Miksicas šį dirbinį datavo Javos ikiklasikiniu laikotarpiu, trukusiu nuo 500 m. pr. Kr. iki 200 m. po Kr. Tuo metu priešistorinės Javos gyventojai mirusiuosius laidodavo, o vėlesniu laikotarpiu perėjo prie kremavimo.
Todėl, kaip pažymėjo J.Miksicas, auksinės veido kaukės greičiausiai buvo priešistorinės laidojimo tradicijos dalis.
Pasak J.Miksico, paprotys auksu uždengti dalį arba visą mirusiojo veidą buvo paplitęs priešistorinėje Indijoje, Kinijoje ir kitose Pietryčių Azijos dalyse. Šis paprotys sutapo su mirusiųjų laidojimu, kuris buvo taikomas prieš pat įsigalint kremavimui. Tačiau neaišku, ar viena kultūra šį paprotį perėmė iš kitos, ar jis skirtingose vietose atsirado nepriklausomai.
Kitos auksinės pomirtinės kaukės yra dar senesnės už Azijoje rastus pavyzdžius. Tarp jų – garsioji maždaug 3,5 tūkst. metų senumo Agamemnono kaukė iš bronzos amžiaus Graikijos.
Mokslininkai diskutuoja, ar Javos auksinės pomirtinės kaukės turėjo tikroviškai atvaizduoti mirusiuosius, ar buvo idealizuotos jų versijos. 1990 m. išleistoje knygoje apie tradicines Indonezijos kaukes archeologas Wahyono Martowikrido pažymėjo, kad Javos kaukė buvo neįprastai realistiška ir greičiausiai buvo sukurta taip, kad būtų panaši į mirusįjį.
